Dainavõs apýgarda, Lietuvos partizanų junginys (apygarda), 1946–52 Dzūkijoje kovojęs prieš sovietinį okupacinį režimą. Veikė Alytaus, Lazdijų, Varėnos apskrityse ir dalyje Trakų, Prienų, Marijampolės apskričių bei Gardino srities.
Sudaryta iš A apygardos, prie jos prijungus Alytaus apskr. šiaurėje veikusią Dzūkų rinktinę. Šios vadas D. Jėčys (slapyvardis Ąžuolis), vadovaudamasis Pietų Lietuvos srities partizanų štabo nutarimais, A apygardą pavadino Dainavos apygarda ir tapo jos vadu (1946 06–1947 08 11).
Dainavos apygardą iš pradžių sudarė 3 rinktinės (rinktinę – 5 grupės): Dzūkų, Merkio rinktinė ir Geležinio Vilko rinktinė. Patyrusi daug nuostolių Geležinio Vilko rinktinė 1946 08 buvo išformuota ir prijungta prie Merkio rinktinės. 1947 06 prie Dainavos apygardos buvo prijungta Šarūno rinktinė (nuo 1946 05 priklausė Tauro apygardai). 1947 rudenį Dainavos apygardai priklausė Kazimieraičio rinktinė (buvusi Merkio rinktinė), Dzūkų ir Šarūno rinktinės. Apygardoje buvo keletas šimtų veikiančių partizanų. Rinktinėms vadovavo karininkai, batalionams ir grupėms – puskarininkiai ir viršilos. Tarnavusių Lietuvos kariuomenėje buvo apie 15 %. Nuo 1946 vasaros pagal jos statutą pradėtas karinis mokymas.
Dainavos apygardos vadovybė. Viduryje stovi ketvirtas iš kairės apygardos vadas D. Jėčys‑Ąžuolis (1947 04)
1947 08 11 Punios šile (Butrimonių vlsč.) vidaus kariuomenė sunaikino Dainavos apygardos vadavietę, žuvo vadas D. Jėčys ir štabo 3 nariai; likę gyvi partizanai buvo suimti. 1947 09 24–25 rinktinių vadų sąskrydyje (Gardino grupės teritorijoje) Dainavos apygardos vadu išrinktas A. Ramanauskas (slapyvardis Vanagas). Jis paskyrė naujus rinktinių vadus. Vengdamas D. Jėčio likimo dažnai keitė vadavietę. Dainavos ir Tauro apygardų vadai 1948 10 20 atkūrė Pietų Lietuvos srities štabą. Tuo metu apygarda turėjo 346 partizanus. 1948 rudenį A. Ramanauskui išvykus į Žemaitiją tartis su jos partizanų vadais dėl partizaninių sričių centralizavimo, apygardos laikinuoju vadu (1949 01–03 07) tapo Šarūno rinktinės vadas B. Labėnas (slapyvardis Kariūnas).
Dainavos apygardos vadovybė. Pirmos eilės viduryje J. Krikščiūnas, antroje eilėje trečias iš kairės A. Ramanauskas, ketvirtas S. Staniškis (1949 ar anksčiau)
Dėl infiltruotų į Dainavos apygardos štabą saugumo agentų K. Kubilinsko ir A. Skinkio išdavystės apygardos vadavietė buvo sunaikinta. Dainavos apygardos ir srities vadas A. Ramanauskas 1949 02 dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuris įkūrė Lietuvos laisvės kovos sąjūdį ir suvienijo Lietuvos partizaninį judėjimą. 05 19 jis sukvietė visų Dainavos apygardos dalinių vadų (dalyvavo 11) pasitarimą, informavo apie Lietuvos partizanų vyriausios vadovybės įkūrimą, supažindino su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos nutarimais. Vyriausiajai vadovybei A. Ramanauską patvirtinus Pietų Lietuvos srities partizanų vadu, vietoj jo Dainavos apygardos vadu tapo L. Baliukevičius (slapyvardis Dzūkas).
Svarbesnės apygardos kautynės ir susirėmimai: 1946 11 14 Purvelių (netoli Daugų), 1947 03 17 Snaigupės (netoli Šaulėnų, dabar Alytaus rj. savivaldybė), 1947 09 20 Rakatanskų (netoli Daugų); susprogdinta – 1948 04 16 Merkinės, 1948 08 14 Alovės klubai, 1948 10 17 prie Grendavės (netoli Onuškio) mašina su vidaus kariuomenės 17 baudėjų.
Dainavos apygarda leido periodinę spaudą: Laisvės varpas (1945–52), Už tėvų žemę (1945–47), Mylėk tėvynę (1946–47), Aukuras (1947), Laisvės rytas (1947–51), Svobodnoje slovo (rusų kalba, 1947–52), Dainavos partizanas (1949–50).
1949 pirmoje pusėje žuvo 121 Dainavos apygardos partizanas; 1949 04 jų buvo 218, 1950 06 pabaigoje – apie 175. 1950 06 27 žuvo Dainavos apygardos vadas L. Baliukevičius, 1951 09 27 – vadas J. Gegužis (slapyvardis Diemedis). Paskutinis apygardos vadas (1951 10 18–1952 08 30) buvo Dzūkų rinktinės vadas V. Daunoras (slapyvardis Ungurys). 1952 pradžioje buvo sunaikinti Šarūno ir Kazimieraičio rinktinių štabai, vasarą nustojo veikti apygardos štabas, suiro Dzūkų rinktinė, ir Dainavos apygardos veikla nutrūko. Iš viso 1944–54 žuvo apie 2000 Dainavos apygardos partizanų (2 paskutiniai – 1954 09).
2020 Alytuje pastatytas paminklas Dainavos apygardos partizanams (skulptorius Gintautas Jonkus).
P: Lietuvos partizanų Dainavos apygarda (1945–1952 m.): dokumentų rinkinys /sud. J. R. Bagušauskas, N. Maslauskienė ir kiti Vilnius 2003. L: Dainavos apygardos partizanų takais Vilnius 1997; B. Kašelionis Dainavos partizanai Vilnius 1999; V. Kaziulionis Dainavos apygardos partizanų atminties paminklai Varėna 2005; Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos Vilnius 2008.
2827
2271