Dainavõs ledýnmetis, ankstyvojo pleistoceno laikotarpis prieš 440 000 m., kai kvartere Lietuvos teritoriją pakartotinai buvo padengę žemyniniai ledynai. Jie slinko iš Švedijos vidurinės dalies į pietryčius skersai Baltijos jūros dubumos. Nuogulų sluoksnio storis iki 60 metrų. Dainavos ledynmečio metu susidarė įvairių atspalvių pilkas priemolis ir priesmėlis su rieduliais, ledyno tirpsmo vandens suklostytas smėlis ir žvyras, juostuotas molis. Nuogulų randama Lietuvos pietryčiuose, Monių, Žaizdrių, Puponių, Rūdiškių gręžiniuose, Nemuno atodangose prie Druskininkų, Merkinės. Morenoje yra Švedijos vidurinės dalies, Alandų salų ir Baltijos jūros duburio uolienų riedulių, mezozojaus, silūro organogeninių klinčių, mergelio nuotrupų ir perklostytų fosilijų. Dainavos ledynmečio terminas pirmą kartą pavartotas 1964 kvartero stratigrafinėje schemoje. Lietuvos kvartero stratigrafinėje schemoje 1977 Dainavos ledynmečio nuogulos išskirtos į Dainavos posvitę. Dainavos ledynmetis gretinamas su Mindelio ledynmečiu Alpėse, su Okos – Rytų Europos lygumoje, su Krokuvos – Lenkijoje, su Elsterio ledynmečiu – Vokietijoje.
643