Dainavõs lygumà, Pietryčių lygumos pietinė dalis Lietuvos pietuose. Rytuose ribojasi su Eišiškių plynaukšte, šiaurės rytuose – su Dzūkų aukštuma, šiaurės vakaruose – su Sūduvos aukštuma, pietuose – su Nemuno žemuma (Baltarusijoje). Dainavos lyguma susidarė paskutinio (Nemuno) ledynmečio Baltijos stadijos Rytų Lietuvos fazės metu. Suklota iš įvairiagrūdžių smėlių, smėlių su žvirgždu; reljefo pažemėjimuose yra durpių. Paviršiuje vyrauja plokščios ir banguotos lygumos bei stambios žemos kalvos. Merkio baseine yra smulkių vidutinio aukščio ir aukštų kalvų (Dzūkijos ir Rūdninkų eoliniai masyvai). Paviršiaus aukštis nuo 80 m (Nemuno ir Merkio slėniuose) iki 130–140 m. Vyrauja smėlžemių, jauražemių ir durpžemių dirvožemiai. Per metus iškrinta 600–650 mm kritulių. Hidrografinio tinklo tankis – 0,7 km/km2 (vienas rečiausių Lietuvoje). Per Dainavos lygumą teka Nemuno vidurupis ir jo intakai (didžiausias – Merkys). Lavyso, Glėbo, Glūko, Niedaus, Ančios ir kiti ežerai. Dainavos lyguma labai miškinga; didžiausi miškai – Dainavos (plotas 1450 km2) ir Kapčiamiesčio (278 km2) girios. Lygumoje yra Dzūkijos nacionalinis parkas, Veisiejų regioninis parkas, Čepkelių rezervatas.
2341