Daisecu Teitaro Sudzuki
Sudzuki Daisecu Teitaro (Daisetsu Teitaro Suzuki, Daisecus Teitaras Sudzùkis) 1870 10 18Kanadzava 1966 07 12Kamakura, japonų religijos filosofas. Vienas žymiausių dzenbudizmo idėjų aiškintojų ir skleidėjų Vakaruose. Dr. (1930). Japonijos mokslų akademijos narys (1949).
Išsilavinimas ir veikla
1891 lankė Tokijo specializuotą koledžą (nuo 1902 – Vasedos universitetas), 1895 baigė Tokijo imperatoriškąjį universitetą. 1909–16 dėstė anglų kalbą Tokijo imperatoriškajame universitete, 1910–21 – Japonijos aukštuomenės vaikų mokykloje (Gakušiūin) Kiote, 1921–60 – Otani budizmo universitete Kiote. Nuo 1897 dažnai lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuo 1910 – Europoje, skaitė paskaitas apie budizmą ir dzenbudizmą Harvardo, Princetono, Yaleʼio, Kolumbijos (1951–57) ir kituose universitetuose. 1921 įsteigė žurnalą Eastern Buddhist ir iki 1966 jį redagavo.
Daisecu Teitaro Sudzuki (1953)
Daugiau kaip 50 m. bendravo su filosofu K. Nišida, padarė poveikį jo filosofijai ir pats patyrė jo idėjų įtaką. 20 a. 3 dešimtmetyje dalyvavo J. Krishnamurti vadovaujamos teosofų draugijos veikloje.
Tyrimų sritys ir idėjos
Priklausė dzenbudizmo mokyklai Rindzai, populiariai aiškino jos nedelsiamo nušvitimo mokymą, meditacijos praktikas, vadinamuosius koanus – mįsles, kurios negali būti logiškai išsprendžiamos, bet sprendžiančiajam turi sukelti tam tikrą intelektinį sukrėtimą, kuris gali padėti tuoj pat pasiekti nušvitimą (satori). D. T. Sudzuki netapatino dzeno su religija ar filosofija, bet laikė jį unikaliu išgyvenimu, nepriklausančiu nuo kultūrinių ir religinių skirtumų, ir daugelio pasaulio religijų esminiu pagrindu. Pabrėžė, kad pagrindinė dzenbudizmo patirtis – satori – neišreiškiama proto ir kalbos priemonėmis, bet yra gyvas patyrimas, kurį būtina išgyventi patiems, kad suprastume, ką reiškia nušvitimas. Manė, kad dzenas sudaro japonų kultūros pagrindą. Tyrinėjo J. Eckharto, E. Swedenborgo ir kitų krikščionių mistikų kūrybą. Į anglų kalbą išvertė budizmo veikalų.
Įtaka ir reikšmė
D. T. Sudzuki veikalai ir paskaitos paspartino pasaulinio budizmo atgimimą, kuris prasidėjo apie 19 a. 9 dešimtmetį. Supažindino Vakarų visuomenę su dzenbudizmo idėjomis, populiarino jas Rytų Azijoje, paveikė dzenbudizmo raidą ir praturtino jį. Turėjo daug įtakos 20 a. antros pusės Vakarų rašytojams (ypač bytnikų literatūros krypčiai), menininkams, filosofams.
Svarbiausi veikalai
Anglų kalba parašė veikalus Dzenbudizmo tyrinėjimai (Studies in Zen Buddhism 3 t. 1927–34), Įvadas į dzenbudizmą (Introduction to Zen Buddhism 1934), Esė apie dzenbudizmą (Essays in Zen Buddhism), Dzeno mokymas apie ne-protą (The Zen Doctrine of No-Mind, abu 1949), Misticizmas: Krikščioniškasis ir budistinis (Mysticism: Christian and Buddhist 1957), Dzenas ir japonų kultūra (Zen and Japanese Culture 1959), Dzenbudizmas ir psichoanalizė (Zen Buddhism and Psychoanalysis, su E. Frommu, 1960), Mahajanos budizmo metmenys (Outlines of Mahayana Buddhism 1963), Japonų dvasingumas (Japanese Spirituality 1972), Swedenborgas: Šiaurės Buda (Swedenborg: Buddha of the North 1996).