Daiva Vaišnienė

Vaišnenė Daiva 1972 05 28Lybiškiai (Jurbarko rj.), lietuvių kalbininkė. Dr. (hum. m., 2000).

Išsilavinimas ir veikla

Daiva Vaišnienė

1996 baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą) jame (nuo 2019 Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) dėsto; docentė (2013). 2002 stažavo Latvių kalbos institute Rygoje, 2014–15 Stokholmo universitete. 1995–2012 dirbo ir Lietuvių kalbos institute: 2001–06 mokslinė sekretorė, 2002–06 Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyvo vadovė, 2010–12 Skaitmeninių kalbos išteklių laboratorijos vadovė. 2012–17 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė. Mokslinių tyrimų svarbiausios sritys: baltistika, dialektologija, išteklių lingvistika.

Veikalai

Parengė kompaktinius diskus Lietuvių tarmės. Lithuanian Dialects (su kitais, 2 d. 2001–05), parašė knygas Pietų žemaičių raseiniškių prozodija ir vokalizmas (2002), Lietuvių kalbos istorinės fonetikos apžvalga (2013), Klaipėdos krašto aukštaičiai: tekstai ir kontekstai, XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (abi su kitais, 2014). Sudarė knygas Lietuvių kalbos tarmių fonetika (su R. Rinkauskiene, 2003), Lietuviškos raštijos istorijos studijos. Iš spaudos draudimo istorijos (su A. Ragausku, t. 1 2005), Kretingos tarmės žodynas (su D. Mikulėniene, 2011), The Lithuanian Language in the Digital Age = Lietuvių kalba skaitmeniniame amžiuje (su J. Zabarskaite, 2012), parengė tarmių medžiagos rinkimo instrukciją Visos tarmės gražiausios (su kitais, 2013).

2271