Dakãras (Dakar), Senegalo sostinė.
3,93 mln. gyventojų aglomeracijoje (2021).
Dakaro panorama
Įsikūręs Žaliojo Kyšulio pusiasalyje, prie Atlanto vandenyno.
Prekybos ir žvejybos uostas. Tarptautinis oro uostas. Plentai ir geležinkeliai į Bamaką (Malis), Saint‑Louis.
Dakare ir jo priemiesčiuose sutelkta apie 4/5 visų Senegalo pramonės įmonių. Automobilių gamyba, laivų statyba, juodoji metalurgija, metalo apdirbimas, naftos perdirbimas, maisto (malimo, aliejaus, žuvų), tekstilės, odos, avalynės, chemijos, statybinių medžiagų (cemento) pramonė. Kurortas. Turizmas.
Universitetas (įkurtas 1949), aukštoji technikos mokykla, Juodosios Afrikos tyrimo institutas, Archeologijos ir etnografijos muziejai. Miesto rytinėje dalyje yra jūrų uostas, pramonės rajonas, pietinėje – administracinių pastatų rajonas, vakarinėje dalyje – gyvenamasis rajonas su apskritomis aikštėmis, iš jų išeina radialinės gatvės, tarp kurių – taisyklingo plano kvartalai.
Dakaro paplūdimys
turgus Dakare
2271
Istorija
Dakaro ištakos – 1617 olandų įkurta vergų prekyvietė ir prie jos įsikūrusi gyvenvietė. 1677 ji atiteko prancūzams. Dakaro miestas pradėjo kurtis prie 1875 Prancūzijos kolonijinės valdžios pastatydinto forto. 19 a. antroje pusėje įrengtas uostas.
Dakaras 1895–1960 buvo Prancūzijos Senegalo kolonijos (1902–58 ir Prancūzijos Vakarų Afrikos) administracinis centras. 1885 iš Dakaro į Saint‑Louis nutiestas geležinkelis (pirmasis Vakarų Afrikoje), 1924 pratęstas toliau į žemyno gilumą.
Per II pasaulinį karą padidėjo strateginė Dakaro reikšmė: jis tapo Prancūzijos karine jūrų baze operacijoms Atlanto vandenyne rengti. 1940 kapituliavus Prancūzijai dėl Dakaro varžėsi Vichy vyriausybė ir Ch. de Gaulle’io Kovojanti Prancūzija (tuomet pastarosios bandymas užimti Dakarą buvo nesėkmingas). 1942 pabaigoje–1943 pradžioje Šiaurės Afrikoje išsilaipinus Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos kariuomenei, Dakaras prisidėjo prie Kovojančios Prancūzijos.
1959–60 Malio federacijos, nuo 1960 Senegalo sostinė. 20 a. antroje pusėje tapo vienu svarbiausių Vakarų Afrikos politikos, ūkio ir kultūros centrų.
1489
1412