dagis, šienavimo ir javų kirtimo įrankis.
Dalgiai Europoje
Europoje naudoti trijų tipų (skiriami pagal kotą) dalgiai: 160–180 cm ilgio su dviem (ilgesne ir trumpesne) rankenomis, naudotas daugiausia Šiaurės Europoje (plito Skandinavijoje), 140–150 cm ilgio su dviem rankenėlėmis – Vidurio Europoje ir 160–180 cm ilgio su viena rankena (plito daugiausia slavų žemėse) – Rytų Europoje. Rytų Baltijos šalyse naudoti visų tipų dalgiai; Vakarų Estijai ir Vakarų Latvijai būdingas vadinamasis Šiaurės Europos, Vakarų ir Vidurio Lietuvai – Vidurio Europos, Rytų Latvijai ir Rytų Lietuvai – Rytų Europos dalgis.
dalgių tipai: 1 – Šiaurės Europos, 2 – Vidurio Europos, 3 – Rytų Europos
Dalgiai Lietuvoje
dalgiai (9–13 a.; Lietuvos nacionalinis muziejus)
Lietuvoje dalgis naudotas jau nuo 2 amžiaus. Jų randama dažniausiai vyrų kapuose (galvūgalyje), piliakalniuose ir lobiuose. Iš 2–13 a. žinoma daugiau kaip 70 dalgio radimviečių. Ankstyviausi (2–4 a.) dalgiai rasti Vakarų Lietuvoje (Kurmaičių kapinynas, Šernų kapinynas). Ankstyvieji dalgiai panašūs į pjautuvą, 27–37 cm ilgio, įkotis nedidelis, atsuktas į šoną, galas siaurėjantis. Vėlyvieji dalgiai – ilgesni; pirmo tūkstantmečio vidurio apie 47 cm, kartais 50–60 cm ilgio (Kukių gyvenvietė, kapinynas ir lobiai, Zastaučių pilkapynas ir kapinynas). Jų nugarėlė be plunksnos pradalgei sumušti, galai išlenkti. Iki 14 a. naudotas dalgis trumpu kotu.
Iš pradžių dalgiu buvo pjaunamas šienas, nuo 18 a. ir kertami javai. 19 a.–20 a. pradžioje išplito visoje Lietuvoje. Rytų Lietuvoje ties dalgiakočio viduriu buvo pritvirtinama rankena (balžienėlis), o jos rytinėje ir šiaurinėje dalyje, prie dalgiakočio galo, dar tvirtinama rankenėlė, vadinama kūjeliu. Užnemunėje ir Žemaitijoje dalgiakotis buvo su ranktūriu (šunkoju), padarytu dažniausiai iš lenktos šakos, ir rankena. Javams kirsti naudotas trumpesnis dalgiakotis, prie kurio buvo pritaisoma grėbliukas, lankelis ar šakutė. Dalgio įtvėrimo būdai: iš pradžių prie nuožulniai nupjauto dalgiakočio galo buvo pridedama dalgio kojelė, ant kurios dedama kaladėlė ir viskas apsukama medžio šaknų plėšomis (sluoksnomis), vėliau – ilga siaura skardos juosta. Prie dalgiakočio buvo tvirtinamas ir geležiniu žiedu, sutvirtinamas geležiniu pleištu. Plakamas nuėmus nuo dalgiakočio, aštrinamas galąstuvu.
dalgiai (dešinėje) Kretingos muziejaus ekspozicijoje
Iki 20 a. vidurio valstiečiai dalgius dažniausiai dirbdinosi kalvėse, vėliau pirkosi.
dalgiai
2691
1362