Melnaitė Dalia, Ramanáuskienė, tikr. Dalia Ieva 1942 03 22Vilnius, lietuvių aktorė. Nuo 1959 lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją (vadovas J. Miltinis), 1959–98 vaidino šiame teatre. Sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų, žymesni: Ana Mar (G. Hauptmanno Vieniši žmonės 1963), Ksavera (J. Grušo Adomo Brunzos paslaptis 1966), Monika Štetler (F. Dürrenmatto Fizikai), Beatričė (J. Grušo Pražūtingas apsvaigimas, abu 1967), Heda (H. Ibseno Heda Gabler 1972), Alisa (A. Strindbergo Mirties šokis 1973), Jokastė (Sofoklio Karalius Edipas 1977), Templ Stivens (W. Faulknerio, A. Camus Rekviem vienuolei 1979), Olga (A. Čechovo Trys seserys 1985), Teta Rozalija (J. Dautarto Senojo gluosnio pasakojimai 1997).
Dalia Melėnaitė
Dalia Melėnaitė
D. Melėnaitė. Alisos vaidmuo (A. Strindbergo Mirties šokis 1973, režisierius J. Miltinis, scenografas A. Mikėnas, kostiumų dailininkė G. Rameikaitė; Edgaras – D. Banionis)
Vaidino kino (Milda – Naktys be nakvynės 1966, režisieriai A. Araminas, G. Karka, Laima – Suaugusių žmonių žaidimai 1967, pirmoji kino novelė, režisierius Ilja Rud Gercovskis, Lino motina – Mano mažytė žmona 1984, Vyriausioji gydytoja – Neatmenu tavo veido 1988, abiejų režisierius R. Banionis, Šeimininkė – Mediniai laiptai 1995, režisierius Vidas Rašinskas) ir televizijos (Simona – Eloiza ir Abelardas 1990, pagal K. Ostrauską, režisierius J. Javaitis) filmuose. Vaidyba emocinga, ekspresyvi, temperamentinga.
1450