Teišerskýtė Dalia 1944 11 27Leonava (Šiluvos vlsč., Raseinių apskr.) 2023 11 27Kaunas, lietuvių poetė, politikė.
Dalia Teišerskytė
1953 su broliais ištremta į Irkutsko sritį, kur gyveno 1948 ištremta jos motina. 1962 grįžo į Lietuvą. 1974 baigė Vilniaus universitetą (žurnalistiką). 1967–89 dirbo spaustuvėse Kaune, Žinijos draugijoje, Kauno menininkų namų direktore, laikraščio Jaunystė vyriausiąja redaktore. 1989–2000 dirbo bendrovėje Gabija, žurnalo Gabija redaktore. 1995 Naujosios demokratijos – Moterų partijos viena įkūrėjų, jos Tarybos pirmininkė, nuo 1999 Lietuvos liberalų sąjungos, nuo 2005 Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narė. 2000–16 Seimo narė, 2000–04 Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė.
Kūryba
Parašė daugiau kaip 300 estradinių dainų tekstų. Išleido poezijos rinkinius Atminties šešėliai (1989), Bijau rudens (1994 21996), Eilėraščiai Kotrynai (1994), Tai aš (1995), Meilės laiškai (1996 22001), Laikas (1996 22001), Septyniasdešimt septyni eilėraščiai (1999), Stebuklai baigėsi (2000), Gabutės darželis (2004), Tai tik meilė... (2013), Atskrisk Kalėdoms, Angele baltasai (2015), Paskutinių lapų išleistuvės (2021), novelių rinkinį Ratas (1997), poezijos rinktinę Slenkstis (2004 32014), sonetų rinkinį Atodūsiai (2007), atsiminimų knygą apie tremtį Ir aš ten buvau (2016), 2 kompaktines plokšteles Aš sugrįšiu (2022, pirmoje – estrados dainos poetės žodžiais, kitoje – D. Teišerskytės skaitomi eilėraščiai). Kūryboje tremties motyvai, moters patirties istorijos siejama su klasikinio tipo poetine kultūra.
2271