daljimosi ekonòmika, informacinėmis technologijomis pagrįstas verslo modelis, kai fiziniai ir juridiniai asmenys atvirose internetinių bendradarbiavimo platformų sukurtose rinkose dalijasi prekėmis ar paslaugomis.
Vienas išskirtinių dalijimosi ekonomikos bruožų – nuosavybės teisę daugeliu atvejų ima keisti prieigos teisė, t. y. vartotojų siekis gauti naudą iš prekės ar paslaugos turint tik laikiną prieigą prie jos, bet jos neįsigyjant. Dalijimosi ekonomika suteikia daugiau galimybių vartotojams skolintis, nuomotis ar pirkti ekonominius išteklius iš nepažįstamųjų, o šių išteklių savininkams – skolinti, nuomoti ar parduoti juos vartotojams (dažnai visame pasaulyje). Toks verslo modelis leidžia sumažinti sandorio išlaidas, todėl prekė ar paslauga tampa pigesnė, palyginti su jos kaina tradiciniame versle.
Dalijimosi ekonomika grindžiama tarpusavio pasitikėjimu, didžiausi jos sėkmės veiksniai yra tinklinė reputacija ir grįžtamojo ryšio sistema, kai nuomotojai ir nuomininkai, skolintojai ir skolininkai, pirkėjai ir pardavėjai gali įvertinti vieni kitus, palikti atsiliepimus internete.
Sudėtinės dalys
Dalijimosi ekonomika apima apartamentų ir namų nuomą (tinklinės platformos Airbnb, VRBO, HomeExchange), prekybą įvairiais naujais ir naudotais daiktais (tinklinės platformos eBay, Craigslist, Amazon, Kidizen ir kitos), sutelktinį finansavimą, verslo subjektų dalijimąsi biuro nuomos išlaidomis, komunalinėmis paslaugomis, sandėliavimo patalpomis, pašto dėžutėmis ar kitomis biuro paslaugomis (ši dalijimosi ekonomikos forma ypač naudinga smulkiojo verslo įmonėms, nepriklausomiems ekspertams, startuoliams, kuriems trūksta lėšų arba netgi nėra poreikio vieniems apmokėti visą šių paslaugų kainą), dalijimąsi kelionėmis ir automobiliais (tinklinės platformos Uber, Lyft, Turo, Car2Go, Zipcar, GetAround), žiniomis ir talentais (tinklinės platformos TaskRabbit, Zaarly, Fiverr, UpWork, Mechanical Turk), dviračių nuomą, laikiną naminių gyvūnų priežiūrą, kai jų savininkai išvyksta, ir kita.
Privalumai
Dalijimosi ekonomikos privalumai – pigesnės prekės ir paslaugos, galimybė jomis naudotis asmenims, kurie negali sau leisti jas nusipirkti arba siekia jomis naudotis tik trumpą laiką, papildomos pajamos paslaugų teikėjams, prekių pardavėjams ir laikinai nenaudojamo turto savininkams, stipresnės žmonių bendruomenės (dalijimosi paslaugomis ir daiktais platformos tampa savotiškais socialiniais tinklais).
Trūkumai
Dalijimosi ekonomika turi ir savo trūkumų: joje dalyvaujantys asmenys netenka dalies savo privatumo ir saugumo (pvz., išnuomodami namą pakviečia nepažįstamąjį į savo namus; nors tikimasi, kad nuomininkas bus patikimas ir laikysis įstatymų, tačiau tokios garantijos nėra), susiduria su didesne rizika, kad už prekes ir paslaugas nebus apmokėta arba jos bus nekokybiškos, turi derinti savo veiklą su kitais vartotojais, kurie dalijasi su jais patalpomis, komunalinėmis paslaugomis, pašto dėžute ar kitais bendrai vartojamais ištekliais. Palyginti su tradiciniu verslu, dalijimosi ekonomikai dažnai trūksta aiškaus teisinio reguliavimo.
3202