dalỹkinis žaidmas, profesinis žaidimas, profesinio rengimo priemonė – profesinės veiklos daiktinio ir socialinio turinio, kuriai nors praktikos rūšiai būdingų santykių sistemos tam tikras modeliavimas. Žaidžiama pagal gamybos sąlygas ir dinamiką atkuriantį imitacinį modelį. Pagal atkuriamą žmonių praktikos tipą ir žaidėjų tikslus skiriami mokomieji, tiriamieji, valdymo, atestaciniai dalykiniai žaidimai. Dalykiniame žaidime sukuriamas daiktinis ir socialinis būsimos profesinės veiklos kontekstas ir kartu sumodeliuojamos tokios specialisto ugdymo sąlygos, kurios būsimo darbo sąlygas atitinka labiau nei mokant tradiciniais būdais. Dalykinio žaidimo dalyviai naujų žinių semiasi kolektyviai mokydamiesi būsimos profesinės veiklos. Specialisto asmenybę padeda ugdyti dviejų tipų normos: kompetentingų daiktinių veiksmų ir socialinių kolektyvo santykių. Dalykiniame žaidime realizuojamas ugdytinių socialinis aktyvumas, jie ir mokomi, ir ugdomi. Dalykinio žaidimo dalyvių motyvus, susidomėjimą, emocinį statusą lemia tai, kad yra daug galimybių suprasti ir realizuoti mokymo tikslus, kad vyksta dialogas dėl problemiškai pateiktų dalykinio žaidimo turinio dalykų.
Dalykinio žaidimo užuomazgų rasta pirminių žmonių maginėse apeigose. Tiesioginis dalykinio žaidimo pirmtakas – 17 amžiuje Vakarų Europoje atsiradęs karinis žaidimas. 1957 Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo surengtas dalykinis žaidimas, kuriame panaudotas kompiuteris. 20 amžiaus pabaigoje dalykinis žaidimas labai paplito, nes iškilo naujų valdymo, planavimo ir gamybos tobulinimo, kvalifikuotų darbuotojų rengimo uždavinių.