Dãnė, Dángė, upė Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajono ir Kretingos rajono savivaldybių teritorijoje. Ilgis 67,66 km (kitais duomenimis, 62 km), baseino plotas 580 km2.
Danė
Prasideda 6 km į pietvakarius nuo Salantų (prie Mažųjų Žalimų kaimo), teka Pajūrio žemuma į pietvakarius, pro Kretingą. Įteka į Kuršių marias Klaipėdoje. Nuo ištakos iki Kretingos (iki santakos su Tenže) vadinama Akmena. Didžiausi intakai: Vaineikupis, Šukupis, Skroblupis, Burkštinas, Jaurykla, Babrūnė, Eketė (kairieji), Šlaveita, Tenžė (dešinieji). Slėnio plotis iki santakos su Tenže 100–200 m, likusiame ruože 500–600 metrų. Salpa užima 60–90 % bendrojo slėnio ploto. 55–57 km nuo žiočių vaga reguliuota, nuo 42–45 ir nuo 35–40 km – patvenkta. Vagos plotis aukštupyje ir vidurupyje 5–18 m, žemupyje 23–39 m, gylis 0,3–1,3 m (netoli žiočių 5–6 metrai). Vidurupio vagoje gausu riedulių. Srovės greitis 0,1–0,3 m/s. Vidutinis nuolydis 0,9 m/km. Debitas ties Tūbausiais: vidutinis metinis – 2,56 m3/s, vidutinis pavasario potvynio – 30,5 m3/s, maksimalus – 65,6 m3/s. Vidutinis debitas žiotyse 6,96–7,94 m3/s. Dažni lietaus poplūdžiai.
Tvenkiniai: Tūbausių (82,89 ha), Padvarių (79,81 ha), Kretingos (9,34 ha), Bajorų (1,50 hektaro). 1945–90 veikė Tūbausių, 1949–59 ir nuo 1991 veikia Kretingos (28 km iki žiočių), nuo 2007 – Klaipėdos (9,7 km) vandens matavimo stotys. 2014–17 atlikti kai kurių Danės žemupio ruožų, 2019 – atkarpos nuo Purmalių iki žiočių batimetriniai matavimai.
Pirmą kartą Danė paminėta 1252 07 29 Kalavijuočių ordino magistro ir Kuršo vyskupo sutartyje dėl Klaipėdos pilies pastatymo (buvo vadinama Danghe, 1290–1984 Dange).
Danė (Kretingalės apylinkės)
1039
2271
-Akmena