dangus
dangùs, virš žemės matoma erdvė, kurioje regime Saulę, Mėnulį, žvaigždes ir kitus šviesulius. Trumpesnių bangų ilgių šviesos spinduliai (mėlyni) atmosferoje sklaidomi labiau negu ilgesnių bangų (geltoni ir raudoni), todėl dieną dangus atrodo mėlynas, šviesulių (išskyrus Saulę, Mėnulį, bolidus, kai kurias planetas, įvairius dirbtinius dangaus kūnus) danguje nematyti. Kai atmosferoje padaugėja dulkių, vandens garų, joje išsklaidoma daugiau visų bangų ilgių spindulių, dangus papilkėja, tampa balsvas. Naktį dangus nėra visiškai tamsus. Jo foną sudaro išsklaidytoji dangaus šviesulių ir Žemės objektų šviesa, nakties dangaus švytėjimas, poliarinės pašvaistės. Dangaus objektų regimosioms padėtims nusakyti naudojama dangaus sfera.