Daniel Kałaj

Kałaj Daniel (Danielius Kãlajus) 1691 06 25Kėdainiai, evangelikų reformatų teologas, pamokslininkas, polemistas. Kilęs iš Krokuvoje gyvenusios sulenkėjusios vengrų giminės. Studijavo Franekeryje (Olandija). 1648 dalyvavo 7 viešuose disputuose su socinistais, išleido poleminį veikalą Gynimas mūsų Išganytojo dieviškos prigimties prieš senuosius ir naujuosius fariziejus (Apologia pro divinitate Salvatoris nostri contra antiquos et modernos phariseos 1648). Grįžęs į Lenkiją buvo evangelikų reformatų bendruomenės Wielkiejnocuose, vėliau – Szczepanowicuose (abu Mažosio Lenkijos vaivadijoje) diakonas. Nuo 1659 Krokuvos evangelikų reformatų bendruomenės ministras; įtrauktas į dviejų lenkų bajorų giminių konfliktą 1669 buvo apkaltintas kalvinizmu (arijonizmu) ir Sandomiero konfederaciniame teisme nuteistas mirti (pirmasis Lenkijoje mirties nuosprendis, paskelbtas evangelikų ministrui). Prieš bausmės vykdymą pabėgo į Prūsiją, vėliau buvo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Gdanske pamokslininkas. Nuo 1677 – pastorius Kėdainiuose, vėliau – evangelikų reformatų bažnyčių Žemaitijoje superintendantas. Siekdamas nuosprendžio panaikinimo ir norėdamas save apginti išleido veikalą Evangelikų ministro ir katalikų kunigo bičiuliški pokalbiai (Rozmowę przyjacielską ministra ewangelickiego z księdzem katolickim 1671); jame aukštinama religinė tolerancija, pripažįstama etinių vertybių reikšmė. Parašė pamokslų ir panegirikų.