Daniẽlius, Biblijos personažas, hebrajų išminčius, vienas keturių didžiųjų pranašų. Gyveno 6 a. prieš Kristų, kai izraelitai buvo Babilonijos tremtyje (karaliaus dvare vadintas Beltšacaru). Išaiškino Nabuchodonosaro sapną ir už tai buvo paskirtas aukštu dvaro pareigūnu (Dan 2), bet liko ištikimas žydų įstatymui. Tuo nepatenkinti karaliaus Darijaus pavaldiniai surengė sąmokslą ir apkaltinę Danielių karaliaus įsakymų nepaisymu įmetė jį į liūtų duobę (Dan 6); kai Danielius liko gyvas, karalius patikėjo jo Dievu. Danielius išpranašavo tuometinių Graikijos, Babilonijos, Persijos imperijų žlugimą ir izraelitų išsivadavimą. Ankstyvosios krikščionybės dailėje Danielius dažniausiai vaizduojamas degančioje krosnyje, viduriniais amžiais pradėtas vaizduoti liūtų duobėje. Apie Danielių pasakojama Danieliaus knygoje.
Danielius (Danielius liūtų duobėje, mozaikos fragmentas, 5 amžius)
656