Chvolson Daniil (rus. Даниил Хвольсон; Daniilas Chvòlsonas), Daniel Cwolsohn 1819 12 15Vilnius 1911 04 06Sankt Peterburgas, rusų orientalistas, semitologas, pedagogas. Filos. dr. (1850). Peterburgo mokslų akademijos narys korespondentas (1858).
Išsilavinimas ir veikla
1848 baigė Vroclavo universitetą, 1850 apgynė daktaro disertaciją Leipcigo universitete. Apie 1851 grįžo į Rusiją, 1855 apsikrikštijo. 1855–84 Sankt Peterburgo universitete, 1858–83 Stačiatikių dvasinėje akademijoje ir 1858–84 Katalikų dvasinėje akademijoje dėstė senovės rytų kalbas, Biblijos archeologiją.
Veikalai
Svarbiausi veikalai – Sabėjai ir sabizmas (Die Ssabier und der Ssabismus 2 tomai 1856), kuriame panaudojo anksčiau neskelbtus senovės arabų raštus, ir Jėzaus Kristaus paskutinė velykinė vakarienė ir Jo mirties diena (Poslednjaja paschal′naja večerja Isusa Christa i den′ Ego smerti 1873 ir 1875, papildytas leidimas vokiečių kalba Das letzte Passamahl Christi und Tag seines Todes 1892 21908), kuriame dėl Jėzaus Kristaus mirties kaltino sadukiejus, teisino fariziejus. Paskelbė Krymo žydų ir Septynupio sirų nestorijonų antkapių įrašus, į rusų kalbą vertė Senąjį Testamentą, tyrė senovės Babilono tekstus bei jų arabiškus vertimus, ankstyvąją semitų tautos istoriją. Veikaluose ryšku judaizmo, ankstyvosios krikščionybės, ir jų santykio filosofinė refleksija.
Daniil Chvolson
2452