gyvenamasis pastatas Kopenhagoje (pramoninio pastato rekonstrukcija, 2017, architektūrinė bendrovė COBE)
Dãnijos architektūrà
Liaudies architektūra
Liaudies architektūrai buvo būdinga mediniai gyvenamieji namai su 1–3 flygeliais, šiaudų arba nendrių stogais.
Iki 15 amžiaus
Danijos teritorijoje yra neolito ir bronzos amžiaus dolmenų (žymių vikingų laivo formos antkapinių paminklų), kromlechų. Išliko žiedinių įtvirtinimų liekanos (Trelleborgo karinė stovykla Zelandijos saloje).
10–11 a. susivienijus valstybei ir plintant krikščionybei statytos medinės ir mūrinės bažnyčios; 12 a.–13 a. pradžioje jos romaninio stiliaus, lotyniškojo kryžiaus plano, trinavės, sumūrytos iš akmenų (Viborgo katedra, apie 1140; monumentali Kalundborgo katedra, apie 1200; Roskildės katedra, 1193, – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1995; Bornholmo salos bažnyčios). Pastatyta ir mažų vienanavių bažnyčių.
Statyti gynybiniai įrenginiai: išliko Dannevirkės gynybinės sienos (buvo 3700 m ilgio) fragmentai, Bastrupo gynybinis bokštas, Vordingborgo tvirtovė Zelandijos saloje. 13 a. Danijoje jau įsigalėjo gotika (romaninėje Roskildės katedroje įrengtas gotikinis interjeras, pastatyta Šv. Knuto katedra Odensėje, Šv. Petro bažnyčia Malmö).
15 amžius–19 amžiaus pirma pusė
Frederiksborgo pilis Hillerøde (16–19 a.)
15–16 a. statytos didikų pilys, tarp jų – Spøttrupo, Borrebyu, Egeskovo. 17 a. plėtėsi miestai – Kopenhaga, Ålborgas, Koldingas, pastatyta rūmų (Rosenborgo Kopenhagoje, 1634), pilių (Frederiksborgo, 1620). Kopenhagoje suformuoti taisyklingo plano Christianshavno gyvenamieji kvartalai su gynybiniais bastionais, karo laivyno jūreivių gyvenamasis kvartalas. Turtingi pirkliai statydinosi fachverkinius (kai kurie net 5 aukštų) gyvenamuosius namus su medžio raižiniais gausiai puoštais fasadais; daug jų suprojektavo architektai tėvas ir sūnus Hansas Vyresnysis (1545–1601) ir Jaunesnysis (1587–1639) Steenwinckeliai.
Karališkieji rūmai (1706–59) ir katedra (1193–14 a. pradžia) Roskildėje
17 a. pabaigoje–18 a. pradžioje Danijoje plito baroko stilius, kuriam (ypač dekorui) įtakos turėjo Italijos ir Prancūzijos barokas (Charlottenborgo rūmai, 1672–1754, Christiansborgo pilis). 18 a. pastatyta puošnūs Fredensborgo karalių rūmai su prancūziškuoju parku, Amalienborgo ansamblis Kopenhagoje (1749, architektas N. Eigtvedas, 1701–54, N. H. Jardinas), Ermitažo rūmai Diurehavno parke (1736, architektas L. de Thurahas). 1754 Kopenhagoje įkūrus Dailės akademiją Danijoje suklestėjo klasicizmas. Žymiausi jo architektai – K. F. Harsdorffas (1735–99) ir K. F. Hansenas (1756–1845), jie Kopenhagoje pastatė dvi Dievo Motinos bažnyčias, rūmų su klasikiniais orderiais. Pagal architekto M. G. Bindesbøllio projektus Kopenhagoje pastatyta Thorvaldseno muziejus (1848), funkcionaliai suplanuotų ligoninių, gyvenamųjų namų.
19 amžiaus antra pusė–20 amžius
19 a. antroje pusėje įsivyravo eklektika ir istorizmas, statyti prekybiniai pastatai, vilos, restoranai: Kopenhagoje – Nacionalinis bankas (1870), universiteto biblioteka, (1861, architektas I. D. Herholdtas, 1818–1902), Šv. Frederiko bažnyčia (1894, architektas F. Meldfahlis, 1827–1908), renesansinis Karališkasis baletas (1874, architektas E. V. Dahlerupas, 1836–1907), prekybos namai (1894, architektas A. H. Jensenas).
Architekto M. Nyropo (1849–1921) pastatydinta Kopenhagos naujoji rotušė (1892–1905) – pirmasis nacionalinio romantizmo krypties pastatas, kuris pradėjo formuoti miesto centro naują vaizdą. Nacionalinio romantizmo krypties ir Grundtvigo bažnyčia (1921–40) Kopenhagoje. Architektas P. V. Jensenas-Klintas (1853–1930) ir jo sūnus K. Klintas suprojektavo monumentalių pastatų su vidurinių amžių architektūros motyvais. Nacionalines tradicijas plėtojo architektai I. Bentsenas (1876–1943) ir T. Heningsenas (1884–1931), projektavę miestus sodus, vienaukščius ir mansardinius blokuotus gyvenamuosius namus. Blokuoti (iki 5 aukštų) gyvenamieji namai statyti daugelyje Danijos miestų iki 1950, vėliau pradėta daugiaaukščių gyvenamųjų namų mikrorajonų statyba. Danijos architektūroje trumpai reiškėsi neoklasicizmas (Policijos valdybos rūmai, 1924, architektai H. Kampmannas, 1856–1920, ir O. Rafnas, 1890–1953; muziejus Foborge, architektas K. Petersenas, 1874–1923).
Šv. Frederiko bažnyčia (1894, architektas F. Meldfahlis) ir Amalienborgo ansamblis Kopenhagoje (centre – Frederiko V statula, 1771, skulptorius J.‑F.‑J. Saly)
T. Braheʼs planetariumas Kopenhagoje (1989, architektas K. Munkas)
20 a. pirmoje pusėje Danijoje įsigalėjo funkcionalizmas; žymiausias jo architektas – V. Lauritsenas (1894–1984, universiteto pastatų kompleksas Århuse, oro uosto pastatas Kopenhagoje, sporto klubas Gladsake). Statyti 8–12 aukštų bokštiniai gyvenamieji namai (architektas K. O. Fiskeris), plito individualių gyvenamųjų namų statyba. Po II pasaulinio karo rekonstruota ir atstatyta Kopenhaga, Odense, Rønne, kiti miestai. Pastatyta funkcionalistinių visuomeninių pastatų, daugiaaukščių gyvenamųjų namų, tiltų (architektas E. Thomsenas, 1884–1980). Žymiausias 20 a. Danijos architektas A. Jacobsenas suprojektavo rotušę Rødovrėje (1956), Kopenhagoje – teatrą Bellevue (1935), SAS viešbutį (1960, sukūrė interjerą, baldus; dabar viešbutis Radisson Blu Royal), Danijos nacionalinį banką (1965–78). Žymesni 20 a. pabaigos–21 a. pradžios Danijos urbanistai: S. Ramussenas, C. F. Mølleris, C. Sørensenas, H. Gunnbogsonas.
Operos teatro rūmai Kopenhagoje (2005, architektas H. Larsenas)
gyvenamasis kompleksas Ledkalnis Århuse (2013, architektūrinės bendrovės CEBRA, JDS Architects, SeARCH, architektas L. Paillardʼas)
Pasaulio paveldo vertybės
Jellingo runų akmenys ir bažnyčia (10 a., nuo 1994), Roskildės katedra (nuo 1995), Kronborgo pilis Helsingøre (16–18 a., nuo 2000), Kristiansfeldas (18 a. protestantiško miesto planavimo pavyzdys), Šiaurės Zelandijos medžioklės miškai su statiniais (17–18 a., visi nuo 2015).
735
Danijos kultūra
Danijos konstitucinė santvarka