Dãnijos literatūrà. Seniausi Danijos raštijos paminklai – runų įrašai ant ginklų, papuošalų (iš 1–4 amžiaus). 12–13 a. plito raštai lotynų kalba. Saksas Gramatikas sukūrė tautos istoriją Danų darbai (Gesta Danorum, parašyta po 1185, kitais duomenimis, apie 1200), kurioje perpasakojama kai kurie skandinavų mitai ir sagos. Vėlyvaisiais viduramžiais buvo kuriamos baladės. Pirmoji spausdinta knyga danų kalba – Eiliuotoji kronika (1495). 16 a. prasidėjus reformacijai paspartėjo literatūros danų kalba plėtotė. Reikšmingas C. Pederseno Biblijos vertimas (1550, vadinamoji Kristijono III Biblija), davęs pradžią rašomajai danų kalbai. Buvo leidžiami poleminiai traktatai, pamokslai, giesmynai. Pradėjo formuotis pasaulietinė literatūra, ypač dramaturgija. Žymiausias baroko epochos atstovas – psalmių kūrėjas Thomasas Kingo (1634–1703). Danų nacionalinės literatūros pradininkas – Šviečiamojo amžiaus idėjų reiškėjas dramaturgas L. Holbergas. 18 a. antroje pusėje buvo kuriama sentimentalizmo literatūra (J. Ewaldas, J. Baggesenas). 19 a. pirmoje pusėje danų literatūra suklestėjo. Veikiamas vokiečių literatūros susiformavo romantizmas; žymiausias romantikas – poetas ir dramaturgas A. G. Oehlenschlägeris. Literatūroje vyravo skandinavų mitiniai motyvai, tautiškumo problema. Tuo laikotarpiu kūrė švietėjas ir rašytojas N. F. S. Grundtvigas, skandinavų literatūrinės pasakos pradininkas H. Chr. Andersenas, filosofas ir rašytojas S. A. Kierkegaardʼas. Realizmo tendencijos žymu S. S. Blicherio, J. L. Heibergo, M. A. Goldschmidto kūryboje; satyrinę poeziją rašė F. Paludanas-Mülleris. 19 a. 8 dešimtmetyje natūralizmui atsirasti turėjo poveikio judėjimas Modernusis proveržis, kurio pradininkas buvo literatūros istorikas G. Brandesas. H. Pontoppidanas – žymiausias danų auklėjamojo romano kūrėjas. J. P. Jacobseno kūriniams būdinga intelektualumas, psichologiškai motyvuoti charakteriai. H. Bango romanuose ir novelėse vaizduojama tragikomiška žmogaus egzistencija. Kiti ryškesni šio laikotarpio rašytojai: H. Drachmannas, K. A. Gjellerupas. 19 a. pabaigoje vyravo simbolistinė poezija (svarbiausi poetai S. Claussenas ir J. Jørgensenas). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Danijos literatūroje kaip protestas prieš dekadentizmą iškilo sambūris Liaudies proveržis. Jo rašytojų (daugelis buvo kilę iš provincijos) kūryboje aukštinamas žmogaus ir gamtos ryšys, vyravo valstiečių ir darbininkų realistiniai gyvenimo bei buities vaizdai, socialinė problematika: J. C. L. Knudsenas, J. M. Skjoldborgas, J. Aakjæris, M. Andersenas Nexø, J. V. Jensenas, T. Larsenas. Tarpukario literatūrai būdinga avangardiniai ieškojimai, ekspresionizmo poetika žymi Emilio Bønnelycke’s (1893–1953), A. T. Kristenseno kūriniuose. Apie 1930 ryšku danų teatro pakilimas. Eksperimentines dramas rašė C. E. M. Soya, K. Munkas, K. Abellis. Prozoje vyravo socialinė tematika (K. Beckeris, J. Paludanas, H. R. Kirkas, H. Scherfigas). Iškilo rašytojų iš Farerų salų (W. Heinesenas, Jørgenas-Frantzas Jacobsenas, 1900–38, Heðinas Brú, 1901–87). Po II pasaulinio karo literatūroje ryšku egzistencializmo (H. C. Branneris, M. A. Hansenas) ir psichoanalizės (A. Donsas, H. C. Branneris, T. Ditlevsen) įtaka. 20 a. viduryje susiformavo modernizmas, kurio atsiradimas sietinas su literatūriniu žurnalu Heretica (1948–53). Buvo reikalaujama literatūros atnaujinimo, poezija keliama kaip atskira estetinė vertybė, protestuojama prieš intelekto, sukėlusio kultūros krizę ir karą, kultą. Apie žurnalą būrėsi poetai P. A. D. de La Couras, T. Bjørnvigas, O. Sarvigas, Ole Wivelis (1921–2004), F. Jægeris, prozininkai K. Blixen, M. A. Hansenas ir kiti. Apie 1960 iškilo nauja karta kūrėjų, kurių kūrybai būdinga absurdo literatūros, prancūzų naujojo romano įtaka, subjektyvaus prado iškėlimas. Buvo leidžiamas žurnalas Vindrosen. Jame bendradarbiavo rašytojai P. Seebergas, V. Sørensenas, K. Rifbjergas. 20 a. paskutinių dešimtmečių literatūra pasižymi temų ir meninių raiškos priemonių įvairove. Poezijoje ryšku moderniosios kalbotyros įtaka, kuriama eksperimentinė ir konkrečioji lyrika, eilėraščių rinkiniai sudaromi sisteminės ir simetrinės konstrukcijos principu. Žymesni poetai: Peris Højholdtas (1928–2004), I. Christensen, P. Tafdrup, Sørenas Ulrikas Thomsenas (g. 1956). Modernias dramas rašo A. Saalbach, Peteris Asmussenas (g. 1957), Line Knutzon (g. 1965). Prozoje derinami dokumentinės, biografinės ir grožinės literatūros elementai (Thorkildas Hansenas, 1927–89, H. Stangerupas, Ebbe Kløvedalis Reichas, 1940–2005). Rašytojų Hanne Marie Svendsen (g. 1933), S. Å. Madseno kūriniams būdinga fantastinių ir realistinių bruožų sintezė. Svarbią vietą Danijos literatūroje užima moterų kūryba: Dorritos Willumsen (g. 1940), K. Thorup, S. Brøgger. Kuriama minimalistinė proza (Christina Hesselholdt, g. 1962). Populiarūs kriminaliniai bei nuotykių romanai, kuriuose gvildenamos svarbios politinės ir socialinės problemos (A. Bodelsenas, P. Høegas). Vaikams rašo C. Bødker, Larsas-Henrikas Olsenas (g. 1946), Bjarne Reuteris (g. 1950).
Vertimai į lietuvių kalbą
Į lietuvių kalbą anksčiausiai pradėta versti H. Chr. Anderseno kūryba. 1895 išleistas pirmasis jo pasakų vertimų rinkinys; vėliau pasakos buvo daug kartų leidžiamos. Išversta M. Anderseno Nexø, H. Bango, K. Blixen, A. Bodelseno, C. Bødker, H. C. Brannerio, Hanso Henningo Harmerio, W. Heineseno, P. Høego, J. P. Jacobseno, J. V. Jenseno, Hanso Lyngby Jepseno (1920–2001), Morteno Korcho (1876–1954), Michaelio Larseno (g. 1961), K. Michaëlis, L. Panduro, H. Pontoppidano, Bjarne Reuterio, K. Rifbjergo, O. Sarvigo, V. Sørenseno ir kitų rašytojų kūrinių. Išleista novelių rinktinės Pirmas rytas (1973), Danų novelės (1987).
danų literatūra; Danijos kultūra
L: H. Marie, W. Svendsen Geschichte der dänischen Literatur Neumünster 1964; S. H. Rossel A History of Danish Literature London 1992; Dansk litteraturhistorie 9 t. København 32000.
668
Danijos konstitucinė santvarka