Dãnijos sántykiai su Letuva
Viduriniais ir naujaisiais amžiais
8–13 a. vikingai iš Danijos puldinėjo baltų žemes. Sakso Gramatiko duomenimis (12 a. pabaiga), vadovaujami Starkaterio 8 a. surengė žygių į Sembą, 9 a. pirmoje pusėje Danijos valdovas Ragnaras Lodbrokas – ir į Kuršą. 9 a. viduryje įvyko nesėkmingas žygis į Apuolę. 13 a. danų Riujės (Ryes) analuose minimi sėkmingi danų 10 a. pradžios žygiai į Prūsiją, Žiemgalą ir Kuršą. Knuto Didžiojo (valdė 1018–35; jis buvo pasiskelbęs Sembos karaliumi) vadovaujamas Danijos laivynas 1014 puolė prūsus ir kuršius (už pastangas juos nukariauti Knutas Didysis paskelbtas šventuoju). Valdemaro I Didžiojo (1157–82) kariuomenė 1161 buvo užėmusi Palangos pilį. Knutas VI (1182–1202) parėmė būsimąjį vyskupą ir Kalavijuočių ordino įkūrėją Albertą. Valdemaras II Nugalėtojas (1202–41) 1210 puolė Prūsiją ir Sembą. Danijos duoklininkų 13 a. sąraše tarp duoklę mokančių Prūsijos žemių minima Lietuva (Littonia).
1218–65 popiežiai Danijoje skelbė kryžiaus žygius prieš prūsus ir lietuvius. 1260 Durbės mūšyje kalavijuočių kariuomenėje buvo ir danų. 1270 Karusės mūšyje Lietuvos kariuomenė kovėsi su Livonijos ordinu, Talino žemės danų vietininko kariuomene. 1323 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo veikėjas Dovydas Gardiniškis padėjo Pskovui atremti Livonijos ir danų riterių puolimus. 1323 Gediminas pasirašė taikos sutartį su Livonijos ordinu, Talino žemės danų vietininku, vyskupais ir Ryga. Jogaila ir Vytautas Didysis 1419 buvo sudarę su Danijos karaliumi Eriku Pamarėnu sąjungą prieš Vokiečių ordiną. Šiaurės karuose (1655–60 ir 1700–21) Danija, kaip Švedijos konkurentė, dažniausiai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, po 1569 – Abiejų Tautų Respublikos sąjungininkė. 1563 Abiejų Tautų Respublika pasirašė sutartį dėl sąjungos su Danija. 1585 Danija už 30 000 talerių atsisakė Abiejų Tautų Respublikos naudai savo teisių į Piltenės (Kuršo) vyskupiją (ją nuo 1559 valdė Danijos karaliaus Kristijono III brolis Magnusas).
20 a. pirma pusė
1919–23 Kopenhagoje veikė Lietuvos atstovybė (atstovas J. Savickis). 1919 jai nupirktame pastate 1923–26 veikė vicekonsulatas, vėliau konsulatas. 1923–40 Lietuvos atstovas Danijai rezidavo Stokholme (Švedijos santykiai su Lietuva).
1921 09 30 Danija pripažino Lietuvą de jure.
1923 sudaryta laikina Danijos ir Lietuvos Prekybos sutartis. 1926 pasirašyta Taikinamoji ir arbitražo sutartis nustatė abiejų šalių ginčų sprendimo tvarką. 1930 Prekybos ir laivininkystės sutartimi šalys numatė taikyti didžiausio palankumo principą tarpusavio prekybai, laivininkystei ir tranzitui; 1937 Danija užėmė 10 vietą Lietuvos užsienio prekyboje. 1934 pasirašytas Susitarimas dėl prekių ženklų apsaugos ir Nusikaltėlių išdavimo sutartis.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
1990 Danijos vyriausybė parėmė Baltijos informacinio biuro atidarymą Kopenhagoje (pirmoji tokio pobūdžio Baltijos šalių įstaiga Vakarų Europoje). Danija antroji pasaulyje pripažino nepriklausomą Lietuvą: 1991 02 28 Danijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai pasirašė bendrą protokolą, kuriuo Danija pripažino Lietuvą de facto ir abi šalys įsipareigojo, esant palankiai galimybei, atkurti diplomatinius santykius (atkurti 1991 08 24).
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė su Danijos ministru pirmininku L. L. Rasmussenu Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Zokniuose susitinka su NATO Baltijos oro policijos misiją atliekančiais danų kariais (2018 01 15)
Danija kaip Šiaurės Tarybos (Danija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija) narė rėmė Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pastangas įstoti į NATO, kitas tarptautines organizacijas; vyksta vadinamieji Penki plius trys Šiaurės Tarybos ir Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikimai. Danija prisidėjo prie Lietuvos kariuomenės pertvarkymo pagal NATO standartus, Baltijos bataliono (Baltbat; 1994–2001 Danijos atstovai pirmininkavo jo kūrimo grupėms), Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistemos (Baltnet, įkurta 1998), Baltijos šalių Baltijos jūros eskadros (Baltron, įkurta 1998), Baltijos gynybos koledžo (įkurtas 1999; pirmasis komendantas Danijos generolas Michaelis Hesselholtas Clemmesenas) įkūrimo. NATO pajėgų, kurios padėjo sunorminti vidaus padėtį Bosnijoje, Danijos batalionui 1996–98 priklausė ir Baltbat kuopa, o joje – lietuvių karių būrys.
Diplomatinis atstovavimas
1991 pirmasis po diplomatinių santykių atkūrimo Lietuvai Danijoje atstovavo laikinasis reikalų patikėtinis Dalius Čekuolis (1992 paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Danijai, Norvegijai ir Islandijai). Pirmasis (1991–97) Danijos ambasadorius Lietuvai buvo Birgeris Danas Nielsenas.
2024 Lietuvai Danijoje atstovauja ambasadorė, reziduojanti Kopenhagoje, garbės generalinė konsulė Ålborge Eva Caspersen (nuo 2000), garbės konsulai Holstebro, Langeskove (Fyno sala, Pietų Danijos regionas) ir Viborge, Danijai Lietuvoje – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Vilniuje, ir garbės konsulas Klaipėdoje.
Dvišalės sutartys ir susitarimai
Danijos ir Lietuvos vyriausybių pasirašytos sutartys: Bendradarbiavimo ekonomikos, pramonės ir technikos srityse, Investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos, Vizų panaikinimo (visos 1992), Pasikeitimo informacija ir bendradarbiavimo branduolinio saugumo ir radiacinės saugos srityse, Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, Oro susisiekimo (visos 1993). Susitarimai: Abipusės prekių ženklų ir kolektyvinių ženklų apsaugos, Savitarpio žvejybos santykių tarp Farerų salų ir Lietuvos, Keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (visi 1993), Tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje (1997), Įslaptintos informacijos, kuri parengiama ar kuria keičiamasi vykstant kariniam bendradarbiavimui, abipusės apsaugos (2019).
Šalių ekonominiai ryšiai
2022 prekybos apyvarta tarp Danijos ir Lietuvos sudarė 1,65 mlrd. eurų. Lietuva į Daniją eksportavo prekių už 1 mlrd. eurų (13 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Danijos už 642,88 mln. eurų (20 vieta pagal importą). Danija iš Lietuvos daugiausia importavo baldus (20 %), įvairius chemijos produktus (12 %), Lietuva iš Danijos – mašinas ir mechaninius įrenginius, jų dalis (13,6 %). Danijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2022 sudarė 1,073 mlrd. eurų, Lietuvos į Danijos ūkį – 1,53 mln. eurų. Danija užima 18 vietą Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriuje (2022 Lietuvoje lankėsi 20 400 turistų iš Danijos).
2271
Danijos konstitucinė santvarka