Dãnijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Danija – ekonomiškai stipri pramoninė agrarinė valstybė. 2001 BVP sudarė 161,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 164 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 30 136 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 30 600 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Danijos BVP struktūra parodyta diagramoje, svarbiausi ekonominiai rodikliai – 1 lentelėje. Užsienio skola 21,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2000).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Danijos BVP sudarė 397,104 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 378,645 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 67 803,0 Jungtinių AmerikosValtijų doleriai, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios parietą – 64 651,2 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio.
https://s.vle.lt/diagramos/227.html
1
Pramonė
Apdirbamoji pramonė sukuria 16,3 %, kasyba – 1,2 % BVP. Nafta (trečioji vieta pagal gavybą Vakarų Europoje po Norvegijos ir Didžiosios Britanijos) ir gamtinės dujos gaunamos Danijai priklausančiame Šiaurės jūros sektoriuje. Akmens druska ir kalio karbonatas kasama Jutlandijos pusiasalyje. Taip pat kasama kreida, kaolinas, molis, diatomitas, klintis, limonitas, smėlis, žvirgždas, lignitas, durpės; 1989 Jutlandijos pusiasalio šiaurės vakarų dalyje rasta smėlio su gausiais titano, cirkonio ir itrio ištekliais. Danijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 2 lentelėje. Didžiausią elektros energijos dalį pagamina šiluminės elektrinės, kūrenamos nafta ir jos perdirbimo produktais, gamtinėmis dujomis, akmens anglimis (jų daugiausia Kopenhagoje, Århuse, Ålborge, Odensėje), apie 15 % – vėjo jėgainės. Be to, elektros energijai gaminti naudojama saulės, vandens, hidroterminė energija.
vėjo jėgainės Lollando saloje
Carlsberg alaus darykla Kopenhagoje
Maisto pramonei tenka 22 %, mašinų ir buitinių įrankių gamybai – 13 %, chemijos ir farmacijos pramonei – 8 %, metalurgijai – 7 %, baldų pramonei – 4 % apdirbamosios pramonės produkcijos vertės (1998). Maisto pramonės svarbiausios šakos: mėsos, pieno, alaus (Carlsberg, Tuborg), tabako (Skandinavisk Tabakskompagni), cukraus pramonė, žuvų perdirbimas. Cukraus pramonės svarbiausios įmonės yra Lollando ir Falsterio salose. Pramoninis spiritas, alkoholiniai gėrimai, mielės gaminama Kopenhagoje, Ålborge, Randerse, alus – Kopenhagoje, Odensėje, Århuse, Randerse. Århuse, Kopenhagoje, perdirbant atvežtines aliejinių augalų sėklas, gaminama margarinas, muilas, dažai. Chemijos pramonės svarbiausios šakos: naftos chemijos, farmacijos pramonė; dar gaminami plastikai, dažai, gumos gaminiai. Elektrotechnikos pramonės įmonės gamina žemės ūkio mašinas, siurblius (Grundfoss), termostatus (Danfoss), šaldytuvus, telekomunikacinę įrangą (Tele Danmark).
Transporto pramonės įmonėse daugiausia gaminami lokomotyvai, vagonai, dviračiai. Laivų statyklų daugiausia Kopenhagoje, Helsingøre, Odensėje, Svendborge. Metalurgijos pramonė perdirba atvežtinę žaliavą (produkcija tenkina tik mažą dalį Danijos reikmių). Statybinių medžiagų įmonės gamina diatomitines, raudonas ir geltonas plytas (Jutlandijos pusiasalio pietuose ir Fyno saloje), cementą (Ålborge), čerpes. Tekstilės ir siuvimo pramonės įmonių daugiausia Kopenhagoje, Odensėje, Vejlėje (medvilnės), Ålborge, Helsingøre (trikotažo), Grenå, Fredericijoje, Zelandijos salose. Miško ruošos, baldų, žaislų (Lego Mindrstroms Communities), poligrafijos, porceliano, keramikos, popieriaus pramonė. Danijos pramonės svarbiausi rodikliai – 3 lentelėje.
2
3
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis intensyvus, jo svarbiausia šaka – gyvulininkystė. Žemės ūkio naudmenos užima 61 % Danijos teritorijos (28 600 kvadratinių kilometrų drėkinama), iš jų apie 57 % – javų pasėliai. Apie 40 % Danijos ūkių yra iki 20 hektarų, apie 30 % – didesni kaip 50 hektarų (jie duoda didesnę augalininkystės produkcijos dalį). 2000 žemės ūkio produkcija sudarė 18,1 % viso Danijos eksporto. Fyno, Århuso amtuose ir Kopenhagos apylinkėse – daržininkystė (aguročiai, žirniai, morkos, svogūnai, porai). Šiltnamių daugiausia (apie 52 %) Fyno saloje, Kopenhagos, Århuso apylinkėse. Sodų (obelys) daugiausia Fyno saloje, taip pat Kopenhagos apylinkėse, Vakarų Zelandijos, Århuso amtuose. Iš javų daugiausia sėjama kviečiai (Jutlandijos pusiasalio rytuose, Zelandijos salos vakaruose, Fyno saloje), rugiai (Jutlandijos pusiasalio vidurinėje ir vakarinėje dalyse), avižos (Jutlandijos pusiasalio šiaurinėje ir vakarinėje dalyje), miežiai (pašarams, alui gaminti), kukurūzai (galvijų pašarams gaminti), kvietrugiai. Bulvių daugiausia išauginama Jutlandijos pusiasalyje (kiaulių pašarams, miltams ir pramoniniam spiritui gaminti), maistinių ir cukrinių runkelių – Danijos salyne. Danijos augalininkystės svarbiausios produkcijos rodikliai – 4 lentelėje. Gyvulininkystės svarbiausia produkcija – mėsa ir pienas. Viena karvė 2001 davė vidutiniškai 7240 kilogramų pieno. Didesnė pieno dalis sunaudojama eksportinės reikšmės prekėms (sūriams, sviestui, grietinėlės ir pieno milteliams) gaminti. Galvijai daugiausia veisiami Pietų Jutlandijos, Šiaurės Jutlandijos, Ribės, Ringkøbingo, Viborgo amtuose, kiaulės ir naminiai paukščiai – Ringkøbingo, Viborgo, Šiaurės Jutlandijos, Pietų Jutlandijos, Århuso, Vejlės, Fyno amtuose. Danija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal kiaulienos eksportą. Be to, veisiama avys, arkliai. Apie tris ketvirtadalius mėsos eksportuojama. Danijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 5 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 6 lentelėje.
4
5
6
2000 paruošta 3,1 mln. kubinių metrų medienos (tai tenkina tik trečdalį Danijos poreikių), apie 30 % jos naudojama kurui, kita dalis – apdirbamojoje pramonėje (pabėgiams, lentoms, fanerai gaminti).
2001 sugauta 1,39 mln. tonų žuvų, iš jų 226 600 tonų (silkės, šprotai, skumbrės, menkės, plekšnės) suvartota maistui, kita dalis – žuvų miltams, taukams gaminti. Daugiausia žuvų sugaunama Šiaurės ir Baltijos jūrose, Skagerako sąsiauryje. Žvejybos produkcija sudaro 3,7 % viso Danijos eksporto (2000). 2001 buvo 2324 žvejybos laivai; laivyno tonažas 96 971 bruto tona (daugumos žvejybos laivų tonažas didesnis kaip 100 tonų). Svarbiausi žvejybos uostai: Esbjergas, Thyborønas, Hirtshalsas, Skagenas, Hanstholmas.
Turizmas
2000 Daniją aplankė 9,6 mln. užsienio turistų (daugiausia iš Skandinavijos ir Vokietijos), pajamos iš turizmo sudarė apie 4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Labiausiai turistų lankoma Kopenhaga ir jos apylinkėse esantys pajūrio kurortai ir poilsiavietės.
Transportas
Geležinkelių yra 2550 kilometrų, iš jų 495 kilometrai privatūs (2000). Geležinkeliai jungia beveik visus daugiau kaip 10 000 gyventojų turinčius miestus. Automobilių kelių yra 71 890 kilometrų, iš jų 970 kilometrų – greitkeliai, 1660 kilometrų – krašto keliai (2001). Geležinkelių tinklo tankumas 5,4 kilometro/100 kvadratinių kilometrų, automobilių kelių tinklo – 16,6 kilometro/100 kvadratinių kilometrų. Zelandijos ir Fyno salas jungia 18 kilometrų ilgio, Kopenhagą ir Malmö (Švedija) – 15,9 kilometro ilgio automobilių ir geležinkelio tiltas tunelis. 23 oro uostai (2001), didžiausias – tarptautinis Kastrupo (10 kilometrų nuo Kopenhagos). Danijos oro linijos priklauso SAS bendrovei. Daugiausia krovinių pervežama jūrų transportu. 2001 buvo įregistruoti 904 jūrų laivai, iš jų 94 tanklaiviai, 73 konteineriniai laivai. Prekybos laivyno tonažas 6,91 mln. bruto tonų (2001). Metinė visų Danijos jūrų uostų krovinių apyvarta apie 96,5 mln. tonų (2000). Didžiausi jūrų uostai (krovinių apyvarta tūkst. tonų, 2000): Fredericia (16 172), Århusas (9874), Kalundborgas (9605), Kopenhaga (8223). Daug keltų (jie jungia salas ir Daniją su gretimomis valstybėmis). Vidaus vandens kelių apie 420 kilometrų. Apie 110 kilometrų naftotiekių, apie 580 kilometrų naftos produktotiekių, apie 700 kilometrų dujotiekių.
Bankai
21 a. pradžioje veikė apie 190 bankų, iš jų – 19 užsienio (daugiausia Europos šalių, 2 Jungtinių Amerikos Valstijų). Šalies finansų institucijų priežiūrą atlieka Ekonominių santykių ministerijos agentūra Finanstilsynet (būstinė Frederiksberge). Centrinis bankas – Danijos nacionalinis bankas (įkurtas 1818, būstinė Kopenhagoje). Didžiausi komerciniai bankai (Kopenhagoje): Danske Bank (įkurtas 1871 kaip Danske Landsnandsbank, 1990–2000 Den Danske Bank; daugiau kaip 11 100 darbuotojų) ir Nordea Bank Denmark (įkurtas 1990, iki 2001 pabaigos Unibank; daugiau kaip 9800 darbuotojų). Nuo 1990 veikia bankininkų organizacija Finansrådet (2001 – 173 nariai). Kopenhagos vertybinių popierių birža įkurta 1861. Danijos piniginis vienetas – Danijos krona, lygi 100 erių, įvesta 1875.
Užsienio prekyba
Danijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2000)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2001 eksportuota prekių už 369,6 mlrd., importuota už 422,9 mlrd. Danijos kronų. Daugiausia eksportuojama mašinos ir įvairūs įrankiai, transporto priemonių įranga, kuras, apdirbamosios pramonės produkcija (chemijos pramonės gaminiai, baldai, tekstilės ir siuvimo pramonės gaminiai, metalai ir jų gaminiai, cukrus, alus), gyvulininkystės produkcija (kiauliena, jautiena, pienas, sūriai), žuvys, vėžiagyviai, moliuskai, augalininkystės produkcija (gėlės, vaisiai, daržovės, javai), laivai, lėktuvai, gręžimo įranga. Daugiausia importuojama žaliavos įvairioms pramonės rūšims (transporto priemonių dalys, plienas, žaliava statybinių medžiagų gamybai, chemijos pramonei, pašarai, trąšos), maistas, gėrimai, tabakas, buities reikmenys, mašinos (elektrotechnika, statybos pramonės mašinos), transporto priemonės ir jų įranga (keleiviniai automobiliai, geležinkelių riedmenys, lėktuvai, laivai), kuras.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2002 Lietuva į Daniją eksportavo prekių už 1009,2 mln. litų (5 % viso Lietuvos eksporto), importavo iš Danijos už 834,2 mln. litų (3 % viso Lietuvos importo). Danijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2001 sudarė 1,7 mlrd. litų.
2018, Statistikos departamento duomenimis, Lietuva eksportavo į Daniją prekių už 708,944 mln. eurų, importavo iš Danijos prekių už 495,163 mln. eurų.
2020 prekybos apyvarta tarp Danijos ir Lietuvos sudarė 1,23 mlrd. eurų. Lietuva į Daniją eksportavo prekių už 743,5 mln. eurų (daugiausia baldus), importavo iš Danijos už 493,9 mln. eurų (daugiausia mašinas ir mechaninius įrenginius bei jų dalis). Danijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 sudarė 794,65 mln. eurų.
Danijos BVP struktūra (2001)
2271
-Danijos pramonė; -Danijos žemės ūkis; -turizmas Danijoje; -Danijos transportas; -Danijos bankai; -Danijos užsienio prekyba; -Danijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Danijos konstitucinė santvarka