dantnis (Lentinus), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, skylėtbudiečių (Polyporales) eilės, skylėtbudinių (Polyporaceae) šeimos grybų gentis. Žinoma apie 120 rūšių. Paplitę visame pasaulyje, ypač subtropikuose ir tropikuose.
margasis dantūnis
Vaisiakūniai diferencijuoti į kepurėlę ir kotą, vidutinio dydžio arba stambūs, vienmečiai, tačiau kai kurie gali peržiemoti. Trama gana kieta, lanksti, jos hifų sistema yra dimitinė su storasieniais skeletiniais hifais. Kepurėlė išgaubta, paplokščia, centrinėje dalyje paprastai būna įdubusi, balta, rusva, pilkšva ar kitų spalvų, padengta plaušeliais ir žvyneliais. Himenoforas lakštelinis (lakšteliai paprastai būna balti, kotu nuaugę žemyn, jų krašteliai dantyti) arba vamzdelinis (poros pailgos, kampuotos). Kotas cilindrinis, kepurėlės spalvos, padengtas žvyneliais. Koto suaugimas su kepurėle yra centrinis arba ekscentrinis. Saprotrofiniai grybai, dažniausiai ardo medžių medieną, sukelia baltąjį medienos puvinį. Kai kurių rūšių grybai yra valgomi, turi gydomųjų savybių.
Lietuvoje žinomos 4 rūšys: margasis dantūnis (Lentinus tigrinus; turi antioksidacinių ir antimikrobinių savybių), žieminis dantūnis (Lentinus brumalis; turi vamzdelinį himenoforą, anksčiau buvo priskirtas skylėtbūdės (Polyporus) genčiai), žvynuotasis dantūnis (Lentinus lepideus; dabar dažniau vadinamas Neolentinus lepideus), dubusis dantūnis (Lentinus cyathiformis; dabar dažniau vadinamas Neolentinus cyathiformis).
1989