daoizmas

daozmas (kin. dao – kelias), kinų filosofinė sistema. Susiformavo apie 2 amžių prieš Kristų.

Atstovai

Pradininku laikomas Laodzi (6–5 amžius prieš Kristų). Plėtojo Džuangdzi (3 amžius prieš Kristų), vėliau daoistų mokykla.

Pagrindinės sąvokos

Pagrindinė daoizmo filosofijos sąvoka yra dao. Laodzi dao sąvoką vartojo trimis prasmėmis: beformės būties, viso prado; Visatos atsiradimo, buvimo, raidos, judėjimo dėsnio; visuomenės normų bei kriterijų. Dao spinduliuoja dalelytes či (gyvybinę energiją, suteikiančią dvasinį ir kūrybinį impulsą) ir formuoja daiktų pasaulį. Dao suteikia pagrindą harmonijai, jo veikimas palaiko pasaulyje žmones, gyvūnus, daiktus ir dvasias.

Etika

Daoizmo etikos pagrindas – susitaikyti su savaiminiu pasaulio vyksmu, išsaugoti nepažeistą daiktų prigimtį, žmogaus su pasauliu harmoniją, kurią, daoistų įsitikinimu, sudaro priešybių vienovė.

Estetika

Daoizmo estetikoje svarbiausia yra grožio (mei) kategorija, filosofiniuose tekstuose dažniausiai vartojama kaip gėrio (šan) sinonimas. Grožis ir bjaurumas, neigdami vienas kitą, sudaro neaprėpiamą įvairovę, o skirtingų grožio aspektų neįmanoma nusakyti. Aukščiausiasis grožis ir tobulumas, anot daoistų, pasiekiamas tik atsiribojus nuo išorinio vertinimo.