dárbas, žmogaus sąmoninga veikla, nukreipta jo poreikiams tenkinti, reikalingoms materialinėms vertybėms gaminti ir paslaugoms teikti.
Darbas yra vienas pagrindinių gamybos veiksnių.
Darbo procesui procesui būdinga tikslinga žmogaus veikla (tikslingas fizinių, dvasinių, protinių žmogaus gebėjimų taikymas), darbo objektas (tai, į ką nukreipta tokia veikla, pavyzdžiui, gamtos ištekliai, žaliavos, medžiagos, informacija) ir darbo priemonės (jomis veikiami darbo objektai paverčiami darbo produktais, tai yra gaminiais). Tikslingumu, tinkamumu ir naudingumu darbas skiriasi nuo kitų žmogaus ir gyvosios gamtos veiklos rūšių. Darbas išreiškia konkretų žmogaus aktyvumą, tai yra žmogaus energijos sąnaudas naujam dalykui sukurti. Dirbdamas žmogus įsitvirtina kaip visuomenės narys, kuriantis materialines ir dvasines vertybes, reikalingas jo esminiams poreikiams patenkinti, ir realizuoja save kaip asmenybę, susikuria egzistavimo sąlygas keisdamas gamtą, patį save, savo santykius su kitais žmonėmis. Siekdami įgyvendinti savo tikslus, didinti darbo našumą žmonės jungiasi į grupes, kolektyvus, pasiskirstydami ir bendrai organizuodami savo veiklą (darbo sociologija).
biuro darbuotojai (Brisbane, Australija, 1933)
Darbo pobūdį ir turinį nulemia darbo priemonių tobulėjimas ir visuomeninių santykių ypatybės.
Pagal poveikio darbo objektui būdą gali būti skiriamas fizinis (vyrauja raumenų veikla) ir protinis (vyrauja centrinės nervų sistemos veikla) darbas. Toks skirstymas yra istoriškai susiformavęs, plačiai paplitęs, bet labai sąlygiškas, nes be centrinės nervų sistemos negalima raumenų veikla, taip pat nėra tokio protinio darbo, kuris būtų atliekamas be raumenų (nors ir menkos) veiklos. Mechanizuojant, automatizuojant, kompiuterizuojant darbo procesus, vis svarbesnė darosi protinė veikla.
Konkretaus darbo turinį (specifinius požymius) lemia darbo objektas, priemonės ir produktas bei darbo operacijų visuma ir nuoseklumas. Darbo turinys gali būti nagrinėjamas darbo vietos lygiu – kaip darbo operacijų, apibūdinančių individualaus darbo turinį, visuma, ir visuomenės lygiu – kaip darbo veiklos rūšių, apibūdinančių visuomeninio darbo turinį, visuma.
Pagal fizinių ir protinių pastangų darbinėje veikloje santykį skiriamas žemo, vidutinio ir aukšto intelektinio lygio darbas. Pagal darbo sudėtingumą (darbuotojo kvalifikaciją) skiriamas nekvalifikuotas, vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbas.
364