darbdavỹs, fizinis asmuo ar juridinis asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus pagal darbo sutartį darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo vykdyti darbuotojas.
Darbuotojo pavaldumas darbdaviui
Būtinasis darbo sutarties požymis – vykdant darbo funkciją pasireiškiantis vienos sutarties šalių pavaldumas (subordinacija) kitai šaliai. Darbdavys organizuoja darbo procesą, todėl jis turi teisę duoti darbuotojui privalomus vykdyti nurodymus, atsako už tai, kad darbuotojas dirbtų saugiai, išliktų sveikas ir darbingas, užtikrina kitas darbuotojo teises, kurias nustato įstatymai, kolektyvinės sutartys ar kiti teisės aktai. Panaudodamas pavaldžių jam darbuotojų darbą, darbdavys prisiima komercinę ir gamybinę riziką (darbuotojo darbo laiko nuostoliai, komercinės ir gamybinės nesėkmės padariniai negali būti perkelti darbuotojui), jam t. p. tenka darbuotojo veiklos rezultatas ir su tuo siejama galima komercinė sėkmė.
Net jei darbuotojas (laikinasis darbuotojas) yra perleistas kitam darbdaviui (laikinasis įdarbinimas) ar vykdo labai detalias kliento instrukcijas (paslaugų teikimas), operatyvinis pavaldumas darbdaviui susilpnėja, bet išlieka, nes darbuotojas teikia naudą savo darbdaviui.
Darbdavio atstovavimas
Darbdaviai, jei jie nėra fiziniai asmenys, veikia per savo atstovus – juridinio asmens vadovą, administracijos pareigūnus ar kitus įgaliotus asmenis. Pastarieji gali turėti absoliučią kompetenciją atstovauti darbdaviui darbo santykių srityje (pvz., sudaryti ar nutraukti darbo sutartis) arba dalį jos (pvz., organizuoti darbą, užtikrinti darbų saugą). Valstybės tarnautojų atžvilgiu darbdavio teises ir pareigas įgyvendina įstaigos ar organizacijos vadovas.
Darbdavio atstovu pagal įstatymą ir be jokio specialaus įgaliojimo laikomas juridinio asmens vadovas – vienasmenė valdymo institucija. Jis gali sudaryti ir nutraukti darbo sutartis, duoti privalomus vykdyti nurodymus, atstovauti darbdavį kolektyvinėse derybose, tvirtinti vietinius (pvz., darbo tvarkos taisykles, skatinimo ar apmokėjimo nuostatus) ir priimti individualius (pvz., dėl atskiro darbuotojo atostogų, komandiruočių) teisės aktus. Savo kaip darbdavio atstovo teises ar jų dalį juridinio asmens vadovas gali perleisti kitiems darbuotojams įsakymais ar potvarkiais arba kitiems asmenims civilinių sutarčių pagrindu. Jei darbdavio struktūra yra sudėtingesnė, jo veikla organizuojama ir teisės realizuojamos jo struktūriniuose organizaciniuose dariniuose – darbovietėse.
Darbdavio atstovais socialinėje partnerystėje (kolektyviniuose darbo santykiuose) laikomos darbdavių organizacijos, kurios atstovaudamos savo nariams dalyvauja kolektyvinėse derybose ar kitaip atstovauja darbdavių interesams dvišalėse, trišalėse socialinės partnerystės institucijose.
Darbdaviai Lietuvoje
Pagal Darbo kodeksą darbdaviais Lietuvoje gali būti ne tik Lietuvos Respublikos jurisdikcijos (Lietuvoje įsteigti ar buveinę turintys juridiniai asmenys ar Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys pilną civilinį veiksnumą), bet ir užsienio jurisdikcijos asmenys, nepriklausomai nuo jų rūšies. Teisės aktuose darbdavys apibrėžiamas labai plačiai siekiant, kad jo veiklos ar statuso ypatumai nedarytų įtakos jo galimybėms teisėtai įdarbinti asmenis Lietuvoje.
Darbo kodekse nustatytos pagrindinės darbdavio pareigos: apmokėti už darbą, vykdyti mokestines ir draudėjo prievoles, užtikrinti darbuotojo sveikatos išsaugojimą, darbuotojo asmens duomenų apsaugą, gerbti privatų gyvenimą, susirašinėjimo slaptumą, padėti įgyvendinti šeiminius įsipareigojimus, užtikrinti lygybę ir nediskriminaciją, psichologinę sveikatą, garbę ir orumą, turtinių interesų apsaugą, laiduoti teisę jungtis į profesines sąjungas, rinkti darbo tarybas ir įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti socialinę partnerystę santykiuose su darbuotojų atstovais. Kitas darbdavio pareigas apibrėžia įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbo sutartys ir vidaus tvarkos taisyklės.
3214