darbngas ámžius, žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo jis gali būti aktyviu darbo rinkos dalyviu, t. y. dirbti pagal darbo sutartį, valstybės tarnyboje ar verstis savarankiška individualia veikla.
Minimalus įsidarbinimo amžius dažniausiai yra 16 metų. Maksimalūs amžiaus, iki kurio leidžiama dirbti, apribojimai daugelyje valstybių gali būti reglamentuojami tik įstatymu, pvz., Lietuvoje įstatymais jie numatyti valstybės tarnautojams ir teisėjams (65 m.), aukštųjų mokyklų dėstytojams (65 metai).
Darbingo amžiaus sąvoka kartais vartojama apibūdinti laikotarpį nuo asmens įsidarbinimo iki jo senatvės pensijos amžiaus, t. y. iki amžiaus, nuo kurio jis įgis teisę į valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją.
Lietuvoje iki 1995 darbingo amžiaus buvo laikomi 16–59 m. vyrai ir 16–54 m. moterys. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (1994, nauja redakcija 2005), darbingas amžius nuo 2001 kasmet ilgintas (moterų ir vyrų po 6 mėn.): vyrų iki 2003 (buvo 16–62,5 m.), moterų iki 2006 (buvo 16–60 metų). Nuo 2012 senatvės pensijos amžius kasmet didinamas moterims – 4 mėnesiais, vyrams – 2 mėnesiais, kol 2026 pasieks visiems vienodą senatvės pensijos amžių – 65 metus.
3214