dárbo štekliai, šalies (regiono) gyventojai, kurių fiziniai duomenys, žinios, praktinė veikla leidžia jiems dalyvauti visuomeniškai naudingoje veikloje – kurti materialines vertybes ir teikti paslaugas. Darbo išteklius sudaro dirbantys ir potencialiai galintys dirbti asmenys. Darbo ištekliams priskiriama ekonomiškai aktyvūs gyventojai – darbingo amžiaus darbingi (dirbantys ir bedarbiai, norintys dirbti bei ieškantys darbo) gyventojai ir dirbantys jaunesni nei darbingo amžiaus (paaugliai), vyresni nei darbingo amžiaus (pensininkai) bei riboto darbingumo (neįgalieji) gyventojai; taip pat dalis ekonomiškai neaktyvių gyventojų – nedirbantys moksleiviai ir studentai, dėl tam tikrų priežasčių nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys (namų šeimininkės, kaliniai, rentininkai ir kiti). Darbo išteklių didžiausią dalį sudaro darbingo amžiaus gyventojai. Pagal ekonominį aktyvumą darbo ištekliai skirstomi į aktyviuosius (faktiškai dirbantys asmenys) ir pasyviuosius (mokiniai, studentai, namų ūkyje užimti asmenys ir kiti). Aktyviųjų darbo išteklių rodikliais daugiausia remiamasi prognozuojant gyventojų užimtumą ir nedarbą. Darbo išteklių dinamika (kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai) priklauso nuo gimimų ir mirimų skaičiaus šalyje kitimo, nuo gyventojų amžiaus, lyties, išsilavinimo, profesinio pasirengimo, sergamumo ir kitų veiksnių. Darbo išteklių pokyčius įvertina atitinkamo laikotarpio darbo išteklių balansas (tam tikra jo atmaina – darbo jėgos balansas) – rodiklių sistema, parodanti darbo išteklius pagal amžiaus grupes ir darbo išteklių pasiskirstymą pagal nuosavybės formas bei ekonomines veiklas.
3116