darbo jėga
dárbo jėgà, statistinis rodiklis, apibūdinantis dirbančius ar aktyviai ieškančius darbo šalies gyventojus.
Įmonėse, įstaigose ir organizacijose vyksta nuolatinis darbo jėgos judėjimas (kaita) – darbuotojų skaičiaus kitimas priimant naujus ir atleidžiant dirbančius žmones. Darbo jėgos kaitą lemia: darbo jėgos socialinis (pavyzdžiui, darbuotojų įstojimas mokytis, perėjimas dirbti į aukštesnes pareigas, karo tarnyba), profesinis (persikvalifikavimas), teritorinis (gyventojų migracija) judėjimas, darbo pobūdžio pakeitimas, nedirbančių asmenų atėjimas į darbo sferą, darbo jėgos natūralus pasikeitimas (pavyzdžiui, darbuotojų išėjimas į pensiją, mirtis).
Pagal tarptautinius standartus sąvokos darbo jėga ir ekonomiškai aktyvūs gyventojai yra sinonimai. Tokia prasme jos vartojamos atliekant atrankinius darbo jėgos tyrimus (Lietuvoje nuo 1994). Šie tyrimai (atliekami paprastai kartą per mėnesį ar ketvirtį) įvertina darbo rinkos būklę ir pokyčius, šalies gyventojų darbinės veiklos ketinimus (pavyzdžiui, kokio darbo norėtų, dirbtų visą darbo dieną ar ne) ir kita.
3116