dárbo našùmas, dárbo produktyvùmas, ekonominis rodiklis, nusakantis darbo išteklių naudojimo efektyvumą.
Darbo našumas matuojamas produkcijos apimtimi (natūrine arba vertine išraiška), kurią pagamina vienas darbuotojas per tam tikrą laiką (darbo valandą, dieną, ketvirtį, mėnesį, metus), arba laiko trukme, reikalinga produkcijos vienetui pagaminti. Gali būti skaičiuojamas įmonės, ūkio šakos (ekonominės veiklos), šalies darbo našumas. Didėjant darbo našumui mažėja prekės (paslaugos) savikaina, didėja gaminamos produkcijos apimtis, įmonės pelnas ir šalies nacionalinės pajamos, sutaupoma darbo išteklių.
Darbo našumo dydis priklauso nuo gamtinių sąlygų (naudingųjų iškasenų telkinių, žemės derlingumo, klimato), šalies gamybinių jėgų lygio (technikos ir technologijos tobulėjimo, gamybos struktūros, gamybos ir darbo organizavimo), darbuotojų kvalifikacijos ir kitų veiksnių.
Lietuvoje viso šalies ūkio darbo našumui vertinti naudojamas bendrojo vidaus produkto dydis (galiojusiomis kainomis), tenkantis vienam sąlyginiam darbuotojui per darbo valandą (1995 buvo 10,3 lito, 2000 – 23,4 lito, 2010 – 36,9 lito, 2017 – 15,2 euro). Ekonominės veiklos rūšių darbo našumas skaičiuojamas kaip ekonominės veiklos rūšies bendrosios pridėtinės vertės apimtis, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui per darbo valandą (lentelė). 21 a. didėja visų ekonominės veiklos rūšių darbo našumas.
1