dárbo pareig pažeidmas, kaltas darbuotojo elgesys (veikimas arba neveikimas), kuriuo pažeidžiamos darbo sutartimi ar teisės aktais numatytos darbuotojo pareigos.
Darbuotojų pareigų įtvirtinimo šaltiniai
Darbuotojo pareigos gali būti numatomos darbo sutartyje, individualiame teisės akte, įstatymuose (pvz., darbo kodekse) ar vietinėse darbo teisės normose (pvz., vidaus darbo tvarkos taisyklėse). Darbuotojo pareigos gali išplaukti iš kitų teisės šakų normų (pvz., vairuotojo pareigas nustato kelių eismo taisyklės) ar net profesinės etikos, sąžiningo ir padoraus elgesio standartų.
Darbo pareigų pažeidimas Lietuvoje
Lietuvoje darbuotojo atsakomybę dėl padaryto pareigų pažeidimo ir jos ribas gali numatyti tik įstatymai (kai kuriose liberalesnio teisinio reguliavimo valstybėse leidžiami ir individualūs susitarimai, pvz., dėl piniginių baudų, dėl uždraudimo verstis tam tikra veikla ar kitų sankcijų).
Vadinamoji drausminė atsakomybė Lietuvoje panaikinta 2017 įsigaliojus Darbo kodeksui. Dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo darbdavys gali taikyti darbuotojui Darbo kodekse numatytas sankcijas nustatyta tvarka: nutraukti darbo sutartį ar taikyti finansinio pobūdžio teisių apribojimus (pvz., dėl pažeidimo, kuriuo darbdaviui padaroma žala, darbuotojas privalo atsakyti ir savo turtu, nors įstatymai numato ribotosios atsakomybės ir pilnos atsakomybės ribas). Susitarti dėl baudos už darbo pareigų pažeidimą iš esmės draudžiama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (pvz., susitarime dėl konfidencialios informacijos, nekonkuravimo pareigos pažeidimo).
Darbo pareigų pažeidimu laikomi tik kalti darbuotojo veiksmai. Kaltė gali būti kaltas veikimas ar neveikimas, bet kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) yra svarbi tik tada, kai yra tiesiogiai nurodyta įstatyme (pvz., šiurkščiu pažeidimu laikomi veiksmai, kai darbdaviui turtinė žala padaroma tyčia).
Darbo pareigų pažeidimas gali būti nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo dalykas, todėl darbuotojui gali kilti atsakomybė ir pagal baudžiamosios ar administracinės teisės normas.
Darbo sutarties nutraukimo atvejai
Ne dėl kiekvieno darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo darbdavys gali nutraukti darbo sutartį neišmokėdamas darbuotojui išeitinės išmokos ir jo neįspėdamas (įspėjimas). Darbdaviui suteikiama teisė nutraukti darbo sutartį dėl darbo pareigų pažeidimo dviem atvejais – kai padaromas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas arba pakartotinis tokios pačios rūšies pažeidimas.
Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas, priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje, tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia tai padaryti, darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Pažeidimo sunkumą vertina darbdavys, todėl prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį jis privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.
Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jei ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per 1 mėn. nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Atleidimas iš darbo galimas tik tada, kai darbuotojas padaro ne bet kokį, o tokios pačios rūšies pakartotinį darbo pareigų pažeidimą (pvz., neleistinas elgesys su klientais, vėlavimai atvykti į darbą, ataskaitų nepateikimas, rūkymas patalpose – nelaikytini tos pačios rūšies darbo pareigų pažeidimais).
Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
Ginčas dėl sprendimo tinkamumo
Darbdaviui tenka pirmajam vertinti darbuotojo veiksmus ir juos kvalifikuoti. Ar jis tinkamai kvalifikavo darbuotojo veiksmus ir pagrįstai nusprendė dėl darbo sutarties nutraukimo, kilus ginčui vertina darbo ginčų institucija, nagrinėjanti darbuotojo pareiškimą, kuriuo skundžiami darbdavio veiksmai. Darbo sutarties nutraukimas dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo yra darbdavio teisė, bet ne pareiga.
Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per 1 mėn. nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki 2 m., jei darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
3214