dárbo psichològija, taikomosios psichologijos šaka, tirianti žmogaus elgesį darbe. Darbo psichologijos tikslas – objektyviais bei subjektyviais mokslinio tyrimo (įvairiais eksperimentais) ir duomenų rinkimo (stebėjimas, pokalbis, klausimynai, testai ir kita) metodais pateikti reikiamų žinių ir įžvalgų praktinėms darbo problemoms spręsti ir mažinti. Darbo psichologijos tyrimas turi būti sisteminis (rezultatai nuosekliai įtraukiami į esamų žinių sistemą), visi metodai – validūs (matavimo priemonės atitinka matavimo objektą) ir patikimi, tyrimo duomenų rinkimas – objektyvus (darbo psichologas, juos rinkdamas ir interpretuodamas, turi išlikti nešališkas), atliekant pakartotinį tyrimą rezultatai turi būti tokie patys, nepriklausyti nuo tyrėjo savybių. Darbo psichologijos pagrindinės sritys: inžinerinė psichologija, dar vadinama žmogiškųjų faktorių inžinerija, ergonomika, sistema žmogus–mašina, socialinė industrinė psichologija, personalo psichologija. Sistema žmogus–mašina tiria sudėtingų, galingų ir dažnai pavojingų techninių sistemų derinimą su žmogaus savybėmis siekiant didesnio bendros sistemos patikimumo. Socialinė industrinė psichologija apima žmonių darbinį bendravimą, grupių sąveiką, vadovavimą ir jo stilius, darbo motyvavimą ir pasitenkinimą darbu, paskatų sistemas darbe ir kita. Personalo psichologija, susijusi su diferencine psichologija, apima personalo atranką ir įdarbinimą, tiria, kiek darbiniai gebėjimai atitinka specialybės įsigijimą ir sėkmingą darbo veiklą, įvertina žmogaus darbo rezultatus ir jo sprendimų priėmimo darbe savybes bei kita. Iš socialinės industrinės ir personalo psichologijos kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose) susiformavo organizacijų psichologija.
Pasaulyje
Darbo psichologijos atsiradimą lėmė pramonės plėtra. Darbo psichologija susiklostė 19 amžiaus pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Darbo psichologijos pirmuosius teiginius 1882 išdėstė inžinierius F. W. Tayloras (Jungtinės Amerikos Valstijos), 1903 – psichologas W. Sternas, 1913 – filosofas ir psichologas H. Münsterbergas. Darbo psichologijos raida ypač paspartėjo po Antrojo pasaulinio karo.
Lietuvoje
Darbo psichologijos problemos nagrinėjamos Vilniaus universitete, nuo 1969 rengiami ir darbo psichologijos specialistai.
2582