dárbo saugà, saugà darbè, darb saugà, darbúotojų saugà, Lietuvoje iki 1992 dárbo apsaugà, organizacinių, techninių, ekonominių, teisinių, ergonominių, higienos, gydymo, profilaktikos priemonių, skirtų žmonių sveikatai, gyvybei ir darbingumui išsaugoti darbe, visuma.
Darbo saugos apimtį lemia sunkiai mažinami pavojingi ir kenksmingi veiksniai darbo vietose.
Darbo saugos organizacijos ir dokumentai
Darbo sauga rūpinasi valstybinės institucijos, tarptautinės organizacijos (pvz., Tarptautinė darbo organizacija), nacionaliniai darbo saugos moksliniai institutai. Darbo saugos principus įtvirtina Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Europos Sąjungos direktyvos, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos. Darbuotojų teisę saugiai dirbti reglamentuoja nacionaliniai darbo saugos įstatymai (Lietuvoje – 2003 Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, 2017 Darbo kodeksas), valstybiniai ir įmonių standartai, darbo organizavimo nuostatai, normos ir taisyklės.
Darbo saugos reikalavimai
Darbo saugos norminiais aktais nustatomi reikalavimai gaminamai produkcijai, mašinoms, darbo įrankiams, darbo vietos aplinkai, darbo ir poilsio laikui, darbdaviams, darbdavio įgaliotiems asmenims, darbuotojams, jaunimo, moterų ir riboto darbingumo asmenų darbui. Už šių reikalavimų vykdymą tiesiogiai atsako darbdavys ar jo įgalioti asmenys. Darbdaviai privalo periodiškai organizuoti įrenginių bandymus, darbo vietų higienos tyrimus, darbuotojų sveikatos patikrinimus, mokyti darbuotojus saugiai dirbti. Jei darbo vietose negalima reikiamai sumažinti pavojingų ir kenksmingų veiksnių, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus darbo apranga, individualios (apsauginiai drabužiai, apavas, šalmai, akiniai, diržai, respiratoriai, ausų įdėklai ir kita) ir kolektyvinės (pvz., apsauginiai aptvarai, ekranai, gaubtai, durelės, blokuotės, vožtuvai, elektrinių įrenginių izoliacija, įnulinimas ir įžeminimas, vėdinimo sistemos) saugos, asmens higienos priemonėmis, teikti kompensacijas dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, taikyti sutrumpintą darbo savaitę.
darbo saugos priemonėmis aprūpinti darbuotojai
Darbo sauga Lietuvoje
Lietuvoje darbo saugos ir darbo higienos norminių aktų įgyvendinimą kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija, profesinės sąjungos, darbuotojų įgaliotiniai. Darbdavys, atsižvelgdamas į darbo pobūdį ir darbuotojų skaičių, darbo saugos ir darbo higienos profilaktikai, priežiūrai, kontrolei vykdyti privalo steigti darbo saugos tarnybas, komitetus, darbo medicinos tarnybas (medicinos punktus). Valstybinė darbo inspekcija turi teisę už darbo saugos norminių aktų pažeidimus skirti baudas darbdaviams, jų įgaliotiems asmenims, darbuotojams, reikalauti, kad darbdavys nutrauktų darbus. Darbdaviai privalo drausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų. Jeigu nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas, žalą dėl darbingumo netekimo jam atlygina ir su gydymu susijusias išlaidas sumoka darbdavys. Jis t. p. moka vienkartinę pašalpą žuvusiojo dėl nelaimingo atsitikimo darbe paveldėtojams.
2621