dárbo stãžas, asmens darbinės veiklos laikas, taip pat kiti laikotarpiai, kurie pagal norminius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuojami nustatyta tvarka į šį laiką. Nuo darbo stažo priklauso tam tikros darbo teisės ar papildomos garantijos ir lengvatos.
LIETUVOJE skaičiuojama bendrasis darbo stažas (visas laikas, kai asmuo turėjo darbo teisinius santykius, neatsižvelgiant į jų trukmę ir buvusias pertraukas, taip pat kiti laikotarpiai, įskaičiuojami į darbo stažą), specialusis darbo stažas (laikotarpiai, kai asmuo dirbo tam tikros profesijos, specialybės darbą arba ėjo tam tikras pareigas, arba dirbo tam tikromis darbo sąlygomis), darbo stažas tam tikroje darbovietėje (neatsižvelgiant į darbovietės savininko, jos pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimą, jos reorganizaciją, išskyrus darbovietės likvidavimą), nepertraukiamasis darbo stažas (laikas, dirbtas vienoje ar keliose darbovietėse, jeigu darbuotojas iš vienos į kitą buvo perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų). Visų rūšių darbo stažo, išskyrus bendrojo, skaičiavimo tvarką iš valstybės ar savivaldybių biudžeto finansuojamose darbovietėse nustato vyriausybė, kitose darbovietėse – kolektyvinės sutartys. Darbo stažas sukuria kai kurių kategorijų darbuotojams teises gauti didesnį darbo užmokestį, ilgesnes kasmetines atostogas, didesnę valstybinio socialinio draudimo pensiją, bedarbio pašalpą, didesnes išeitines išmokas ir kitas papildomas garantijas bei lengvatas, numatytas įstatymuose, kituose norminiuose aktuose ar kolektyvinėse sutartyse.
536