darbo taryba
dárbo tarýba, įstaigose ar įmonėse renkama kolegiali darbuotojų institucija.
Veiklos principai
Darbo taryba veikia įstaigoje ar įmonėje pagal darbo teisės normose numatytą ir darbdavio bei darbo tarybos susitarime detalizuotą darbuotojų atstovavimo kompetenciją. Darbo taryba laikoma darbdavio lygmens socialinėje partnerystėje veikiančiu darbuotojų atstovu, bet ji skiriasi nuo profesinių sąjungų pagal sudarymą (renkama tam tikram laikotarpiui, pvz., Lietuvoje išrenkama slaptu balsavimu 3 m. visų darbdavio darbuotojų), atstovavimo aprėptį (atstovauja ne tik nariams, bet ir visiems darbuotojams) ir kompetenciją (dalyvauja informavimo ir konsultavimo procedūrose priimant darbdavio sprendimus). Daugelyje Europos šalių pasirenkamas vadinamasis dualistinis darbuotojų atstovavimo modelis, kai šalia profesinių sąjungų, paprastai veikiančių šakiniu ar teritoriniu lygmenimis, įstaigose ar įmonėse dar papildomai išrenkami darbuotojų atstovai, tarpininkaujantys tarp darbdavio ir kolektyvo.
Darbo tarybų atsiradimas
Pirmosios darbo tarybos susiformavo Vokietijoje 19 a. pabaigoje, vėliau atsirado Austrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje. Darbo tarybų sudarymo principai įvairiose valstybėse šiek tiek skiriasi. Pvz., Skandinavijos šalyse (Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje), kuriose yra stiprios ir didelės šakinės profesinės sąjungos, darbo taryboms priskiriamą funkciją atlieka profesinių sąjungų atstovas.
Darbo tarybos Lietuvoje
Lietuvoje darbo tarybos buvo įteisintos 2004, bet savo dabartinį statusą įgijo įsigaliojus 2017 Darbo kodeksui, kuriame nustatyta, kad darbo tarybos rinkimus privalo inicijuoti kiekvienas darbdavys, jei vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau. Tik tuomet, kai daugiau kaip trečdalis įmonės darbuotojų yra profesinės sąjungos nariai, profesinė sąjunga ar jų atstovybė įgyvendina darbo tarybos funkcijas. Mažesnėse įstaigose ar įmonėse gali būti renkamas darbuotojų patikėtinis, kuris turi darbo taryboms priskiriamas teises. Viešajame sektoriuje darbo tarybos sudaromos darbuotojų, nes valstybės tarnautojams tokia atstovavimo forma nenumatyta.
Darbo tarybos pagrindinė funkcija - dalyvavimas informavimo ir konsultavimo procedūrose, kuriose ji susipažįsta su darbdavio planuojamais sprendimais, išreiškia darbuotojų poziciją, atstovauja darbuotojams siekiant suderinti darbdavio ir pačių darbuotojų interesus. Darbo taryba negali vykdyti kolektyvinių derybų ir sudaryti kolektyvinių sutarčių dėl darbuotojų darbo ir socialinių garantijų (tokia socialinės partnerystės Lietuvoje forma yra profesinių sąjungų išimtinė kompetencija) ir streikuoti, bet gali sudaryti susitarimus su darbdaviu dėl savo teisių ir pareigų įgyvendinimo. Darbo taryba ir jos nariai naudojasi darbuotojų atstovų veiklos garantijomis.
3214