dárbo téisės nòrmos, visuotinai privalomos bendro pobūdžio taisyklės, reglamentuojančios darbo santykių dalyvių teises ir pareigas.
Darbo teisės normų šaltiniai
Lietuvoje darbo teisės normas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksas, kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybų susitarimai bei kiti vietiniai norminiai teisės aktai.
Įvairiuose šaltiniuose įtvirtintos normos
Konstitucijoje nustatytos pagrindinės ir reikšmingiausios darbuotojų laisvės ir teisės: laisvė pasirinkti darbą, steigti asociacijas, teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisingą apmokėjimą už darbą, poilsį ir laisvalaikį, kasmetines mokamas atostogas, streiką; t. p. draudžiamas priverčiamasis darbas. Šios laisvės ir teisės detalizuojamos Darbo kodekse bei kituose įstatymuose (pvz., 1991 Profesinių sąjungų, 2003 Darbuotojų saugos ir sveikatos, 2004 Europos darbo tarybų).
Europos Sąjungos teisės aktai yra Lietuvos teisinės sistemos sudedamoji dalis ir jie įgyvendinami pagal Lietuvos narystės Europos Sąjungoje konstitucinius pagrindus. Europos Sąjungos pirminėje teisėje (steigimo sutartyse) įtvirtinta darbuotojų judėjimo laisvė, draudimas diskriminuoti dėl lyties darbo apmokėjimo srityje. Antrinėje Europos Sąjungos teisėje (pirmiausia direktyvose) įteisintos teisės normos, reglamentuojančios darbuotojo teises sudarant darbo sutartį, nediskriminavimą (direktyva 2006/54), darbo sutarčių apsaugą perduodant verslą ar jo dalį (direktyva 2001/23), nemokumo atveju (direktyva 2008/94), darbuotojų komandiruotes (direktyva 96/71), įsitraukimą į darbą netipinėmis darbo formomis, pvz., pagal terminuotas sutartis (direktyva 1999/70), dirbant ne visą darbo laiką (direktyva 97/81) ar laikinojo įdarbinimo įmonėse (direktyva 2008/104), t. p. darbo laiką ir poilsį (direktyva 2003/88), darbuotojų saugą ir sveikatą (direktyva 89/391), vaikų ir jaunimo darbą (94/33), nėščių moterų apsaugą (direktyva 92/85) ir kita.
Lietuva priklauso tarptautinei bendrijai, todėl jai svarbūs ir kai kurie žmogaus teisių dokumentai, turintys darbo teisei reikšmingų nuostatų (pirmiausia Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos ir rekomendacijos, Europos Tarybos parengtos Europos socialinė chartija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija).
Vyriausybės ir kitų šalies institucijų leidžiamų teisės aktų vieta darbo teisės sistemoje yra ribota – darbo santykius jais reguliuoti galima tik tuomet, kai tai įtvirtinta įstatymuose ir tik kai reikia nustatyti įstatymų suteiktos teisės įgyvendinimo tvarką.
Kolektyvinėms sutartims, sudaromoms nacionaliniu, šakos, teritoriniu ar darbovietės lygiu tarp profesinių sąjungų ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, suteikiama plati diskrecija – jos iš esmės gali reguliuoti bet kuriuos darbuotojų darbo santykių aspektus nepablogindamos darbuotojų padėties, palyginti su nustatytąja įstatymais.
Darbdavio ir darbo tarybų susitarimų ne bet kurios, o tik norminį pobūdį turinčios sąlygos (visuotinai privalomos bendro pobūdžio taisyklės) laikomos darbo teisės normomis. Darbo teisės normomis laikytini ir darbdavio išleidžiami vietiniai norminiai teisės aktai (įsakymai, taisyklės), kuriais jis siekia vieningai reguliuoti ir organizuoti visų ar dalies pavaldžių darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje. Individualios darbo sutartys nelaikomos aktais, turinčiais darbo teisės normų, nes tai yra individualaus pobūdžio susitarimai.
Darbdavio ir darbo tarybos susitarimų, vietinių norminių teisės aktų, Vyriausybės nutarimų ir kitų valstybės institucijų norminių teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato Darbo kodeksas ir įstatymai, išskyrus šių teisės aktų nustatytas išimtis. Jei darbdavio ir darbo tarybos susitarimas, vietinis, Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos norminis teisės aktas prieštarauja Darbo kodekso ar įstatymo normoms, taikomos Darbo kodekso ar įstatymo normos.
3214