dárbo ùžmokestis, už darbuotojo pagal darbo sutartį atliktą darbą mokamas atlyginimas.
Kartais (jei nedraudžia šalies įstatymai ir darbuotojas sutinka) darbo užmokestis (visas ar jo dalis) gali būti mokamas natūra (pavyzdžiui, įmonės produkcija).
Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, darbdavio mokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.
Darbo užmokesčio dydis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės (vertinama remiantis tam tikra darbo apmokėjimo sistema), darbovietės veiklos rezultatų ir darbo jėgos paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Darbo užmokestį gali reguliuoti ir šalies vyriausybė, nustatydama minimalius darbo užmokesčio dydžius. Maksimalus darbo užmokestis rinkos ekonomikos sąlygomis paprastai nenustatomas.
Bruto ir neto darbo užmokestis
Skiriamas bruto (ikimokestinis, neatskaičius gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių) ir neto (pomokestinis) darbo užmokestis.
Į bruto darbo užmokestį įskaitoma darbo užmokestis už atliktą darbą arba dirbtą laiką, priemokos (pavyzdžiui, už darbą kenksmingomis darbo sąlygomis), priedai (pavyzdžiui, už darbo stažą, labai gerą tarnybą), tantjemos, premijos (reguliarios ir vienkartinės), darbo užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas ir kitą), neįskaitoma išeitinės pašalpos, dividendai, materialinė parama, darbuotojų maitinimo dotacijos, kompensacinio pobūdžio išmokos (pavyzdžiui, už buto nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus), negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai, laikino nedarbingumo pašalpos ir kitos išmokos iš socialinio draudimo fondo lėšų.
Neto darbo užmokestis apskaičiuojamas iš bruto darbo užmokesčio atimant darbuotojų mokamus gyventojų pajamų ir socialinio bei sveikatos draudimo mokesčius.
Darbo užmokestis Lietuvoje
Lietuvoje Vyriausybė nustato minimalų valandinį atlygį (nuo 2020 01 – 3,72 euro, nuo 2021 01 – 3,93 euro, nuo 2022 01 – 4,47 euro, nuo 2023 01 01 – 5,14 euro), minimalią mėnesinę algą (2020 buvo 607 eurai, 2021 – 642 eurai, 2022 – 730 eurų, 2023 – 840 eurų; minimalusis darbo užmokestis), darbo apmokėjimo sąlygas tam tikrų kategorijų darbuotojams (pavyzdžiui, valstybės tarnautojams) ir kita.
Darbo užmokestis mokamas pinigais, ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas – vieną kartą per mėnesį. Konkretūs darbo užmokesčio dydžiai, mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatoma kolektyvinėse sutartyse (kur jų nėra – darbo sutartyse). Darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, mokama proporcingai dirbtam laikui arba už faktiškai atliktą darbą (taip mokama ir neįvykdžiusiems išdirbio normų). Ne dėl darbuotojo kaltės pagaminus broku pripažintą produkciją, mokama kaip už pagamintą tinkamą produkciją, o už dėl darbuotojo kaltės atsiradusį broką mokama atsižvelgiant į produkcijos tinkamumą. Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (pavyzdžiui, darbas kenksmingomis sąlygomis, viršvalandinis ir naktinis darbas, darbas poilsio ir švenčių dienomis, taip pat padidinus darbuotojo darbo apimtį), mokamas padidintas tarifinis atlygis, nustatytas kolektyvinėse ir darbo sutartyse.
Vidutinis mėnesinis bruto ir neto darbo užmokestis Lietuvoje 1995–2017 pateiktas 1 ir 2 lentelėse.
1
2
536