darbóvietė, darbdavio veiklą vykdantis struktūrinis organizacinis darinys (įmonė, įstaiga, organizacija, filialas, fabrikas, atstovybė, parduotuvė ar kitas struktūrinis, gamybinis, prekybinis ar kitos veiklos padalinys), kuriame savo darbo funkciją atlieka darbuotojas.
Darbdavys gali turėti keletą darboviečių (pvz., centrinę būstinę Vilniuje, fabriką Rietave, sandėlius Kaune ir Klaipėdoje, parduotuves Alytuje, Panevėžyje ir Skuode). Nustatant darbovietę įvardijamas organizacinis vienetas, su kuriuo tiesioginiais organizaciniais ir pavaldumo ryšiais yra susijęs konkretus darbo funkciją atliekantis darbuotojas. Tam tikrais atvejais darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vieta gali ir nesutapti su darbovietės vieta. Jei darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.
Darbo sutartyje privaloma nurodyti darbuotojo darbovietę, nes būtent joje teritoriniu ir darbo organizavimo, pavaldumo bei bendradarbiavimo ryšių aspektais dirbs darbuotojas. Darbovietė reiškia ir tam tikrą socialinės partnerystės lygį, nes tam tikros darbovietės darbuotojai gali turėti specifinių interesų, kuriems atstovaus jų atstovai – profesinės sąjungos ar darbo tarybos nariai.
Lietuvos Darbo kodekse (2016, įsigaliojo 2017) nustatyta, kad net jei Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo Lietuvos teritorijoje turi kelias darbovietes, darbdaviu laikomas pats juridinis asmuo.
3214