darbúotojų atstõvai, subjektai, pagal įstatymą turintys teisę atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams kolektyviniuose darbo santykiuose.
Darbuotojų atstovų instituto atsiradimas
Darbuotojų atstovų instituto būtinybę lemia silpnesnė darbuotojo padėtis darbo santykiuose – darbdavys paprastai turi didesnį ekonominį ir valdžios potencialą darbuotojo atžvilgiu, todėl darbuotojui vienam yra sunku lygiavertiškai derėtis ir susitarti su darbdaviu.
Dar 18 a. prasidėjęs darbuotojų jungimasis į profesines sąjungas siekiant bendrai gintis nuo darbdavių savivalės ir kovoti prieš brutalias darbo sąlygas sietinas su sparčia industrializacija, gamyklų ir jose dirbančių darbuotojų daugėjimu. Darbuotojų vienijimasis į juos ginančią profesinę sąjungą šiais laikais kvalifikuojamas kaip jų jungimasis į asociaciją – nepriklausomą nuo valstybės ir darbdavio, savarankišką ir narystės pagrindais veikiančią organizaciją, kurios tikslas yra ginti narių darbo, socialines ir ekonomines teises ir interesus, organizuoti derybas dėl darbo sąlygas nustatančių kolektyvinių sutarčių ir streikus, prireikus daryti spaudimą darbdaviams. Tokiomis savybėmis pasižyminčios organizacijos laikomos profesinėmis sąjungomis ir pripažįstamos darbuotojų atstovais. Jų teisinis statusas ir nepriklausomumas ginami tarptautiniu (pvz., Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas, Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnis) ir nacionaliniu (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnis) lygmeniu.
20 a. pradžioje žemyninėje Europoje (pirmiausia Vokietijoje, Austrijoje ir kitose šalyse, kur profesinės sąjungos organizuodavosi ūkio šakos ar teritoriniu lygmeniu) paplito kita darbuotojų atstovavimo forma – įmonėse visų darbuotojų renkami darbuotojų komitetai ir tarybos, kad per juos būtų išreikšta darbuotojų nuomonė operatyviniais darbo organizavimo klausimais – dėl saugos priemonių darbe, darbo tvarkos taisyklių, darbo laiko režimo ir darbo normų. Skandinavijos šalyse šias funkcijas atlikdavo (ir atlieka) profesinių sąjungų paskirti pareigūnai.
Darbuotojų atstovai Lietuvoje
Lietuvoje įtvirtintas darbuotojų atstovavimo modelis (primena Vokietijos, Austrijos, Slovėnijos, Belgijos modelį), pagal kurį veikia profesinės sąjungos ir darbo tarybos.
Jei profesinės sąjungos gali organizuotis visais lygmenimis ir atstovauja tik savo narių interesams, tai darbo tarybos renkamos visų darbdavio darbuotojų ir atstovauja visų darbuotojų interesams. Darbo tarybos privalo būti renkamos, kai darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, mažiau darbuotojų turinčiose įmonėse gali būti išrenkamas darbuotojų patikėtinis. Darbo tarybos turi ribotą kompetenciją – dalyvauja tik vienoje socialinės partnerystės formoje (informavimo ir konsultavimo procedūrose bei dabdavio sprendimų priėmime, pvz., tvirtinant vietos norminius aktus).
Profesinių sąjungų mandatas siejamas su jos turimomis išimtinėmis teisėmis atstovauti nariams (išimtiniais atvejais – ir visiems darbuotojams) ir dalyvauti kolektyvinėse derybose dėl jų darbo užmokesčio, darbo laiko normų ir kitų darbo ir socialinių sąlygų. Tik profesinės sąjungos turi teisę streikuoti.
Veiklos ir nepriklausomumo garantijos
Abiem darbuotojų atstovams Lietuvoje galioja panašios veiklos ir nepriklausomumo garantijos. Darbdaviui ar kitoms socialinės partnerystės šalims draudžiama daryti įtaką darbuotojų atstovų sprendimams ar kitaip kištis į jų veiklą, nulemti priėmimą į darbą arba siūlyti išlaikyti darbo vietą reikalaujant, kad darbuotojas nestotų į profesinę sąjungą ar išstotų iš jos, persekioti ar diskriminuoti darbuotojus dėl narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje ar darbo taryboje.
Darbo tarybos nariai ir darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos renkamos institucijos nariai jų kadencijos metu ir 6 mėn. po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos be Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimo.
Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos valdymo institucijos, darbo tarybos narių ir darbuotojų patikėtinio funkcijoms atlikti darbdavys skiria nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Darbuotojų atstovų veikla gali būti sustabdyta ir nutraukta tik teismo sprendimu. Darbuotojų atstovai turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas ir kitas kompetentingas institucijas dėl neteisėto kišimosi į jų veiklą prašydami įpareigoti nutraukti tokius veiksmus, atlikti tam tikrus veiksmus ar atlyginti žalą.
Darbdavys ar kita socialinės partnerystės šalis turi teisę kreiptis į teismą prašydami nutraukti darbuotojų atstovų veiksmus, pažeidžiančius jų teises, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Darbo kodeksą, kitus įstatymus ar šalių susitarimus.
Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos valdymo institucija ir darbo tarybos nariai, t. p. darbuotojų patikėtinis pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus. Už šį laiką jiems paliekamas jų vidutinis darbo užmokestis.
3214