darbúotojų autonòmija (angl. employees autonomy), dárbo autonòmija (angl. job autonomy), darbuotojams suteikiamos veiksmų laisvės atliekant darbines funkcijas laipsnis. Reiškiasi planuojant darbą, priimant sprendimus, pasirenkant užduočių atlikimo būdus ir jas atliekant.
Termino samprata
Vieni pirmųjų darbo autonomijos terminą 1976 apibrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų socialinės ir organizacijų psichologijos mokslininkai J. Richardas Hackmanas (1940–2013) ir Gregas R. Oldhamas (g. 1947).
darbuotojo autonomija pasirenkant darbo vietą
Organizacijos kontekste darbuotojų autonomija suprantama kaip praktika ar praktikų rinkinys, kai darbuotojams suteikiama didesnė sprendimų priėmimo galia atliekant savo pagrindines darbo užduotis; kaip santykis tarp valdžios nurodymų ir laisvės pasirinkti, kaip atlikti užduotį; kaip darbuotojų atsakomybė ir pareiga priimti jiems tinkamus sprendimus dėl užduočių atlikimo; kaip teigiamas veiksnys, visapusiškai skatinantis geresnius organizacijos rezultatus. Svarbiausias darbuotojų autonomijos akcentas yra reali ir suvokiama asmeninių veiksmų kontrolė, kad darbuotojas gali daryti įtaką savo darbo veiklos rezultatams dėl asmeniškai priimamų sprendimų pasirinkimo laisvės. Darbuotojų autonomija konceptualiai daugialypė dar ir dėl to, kad darbuotojas gali pasirinkti kriterijus, pagal kuriuos jis bus vertinamas.
Sudėtinės dalys
Darbuotojų autonomiją sudaro: darbo grafiko autonomija (laisvė kontroliuoti darbo laiką ir grafiką); darbe taikomų metodų autonomija (laisvė pasirinkti metodus ir procedūras); sprendimų priėmimo laisvė. Pastaraisiais metais įvairiose veiklos srityse daugėjant nuotolinio darbo galimybių populiarėja ir darbo vietos autonomija (laisvė pasirinkti vietą, kur atlikti darbą).
Rūšys
Skiriama vieno darbuotojo atliekamų užduočių autonomija ir komandos autonomija. Komandos autonomija nėra pavienių jos individų autonomijų visuma, bet labiau pačios grupės lygio konstruktas. Kuo darbuotojai komandoje tarpusavyje labiau susiję, tuo mažiau įtakos galutiniam rezultatui turi vienam darbuotojui suteikiama didesnė autonomija. Kuo didesnė pavienių darbuotojų autonomija komandoje, tuo labiau jie vienas nuo kito nepriklauso, todėl siekiant gero komandos darbo būtina gera komunikacija ir efektyvesnis komandos valdymas.
Lemiantys veiksniai
Darbuotojų autonomiją lemia: darbuotojų asmeninės savybės ir įgūdžiai; darbuotojų kvalifikacija ir kompetencija; vadovo lyderystė ir vadovavimo stilius; aktyvi ir tinkama komunikacija; formalizuotos organizacijos struktūros; organizacijos įsipareigojimai; darbo vietos specifika (darbo pobūdis, atlikimo trukmė, technologijų pritaikymas, darbo vietos automatizavimas, standartizavimas, procesų tipas, profesinio tobulėjimo galimybės); perspektyvos suvokimas (kai bandoma suprasti kito asmens problemas susitapatinant su juo); grįžtamasis ryšys iš kolegų ar vadovų; darbuotojo saviveiksmingumas (tikėjimas savo gebėjimais veikti taip, kaip reikia norint pasiekti konkrečius tikslus); pasidalytoji lyderystė (kai lyderystės vaidmeniu dalijasi keletas žmonių).
komandos autonomija
Teigiami aspektai
Darbuotojų autonomija didina darbuotojų savikontrolę ir sprendimų priėmimo atsakomybę, o tai lemia veiksmingesnį konfliktų valdymą, geresnę darbuotojų emocinę sveikatą, aukštesnį pasitenkinimo darbu ir įsitraukimo į darbą lygį, ugdo darbuotojų kūrybiškumą. Organizacijose, kuriose darbuotojų autonomija pakankamai didelė, pastebima nedidelė darbuotojų kaita, žemas streso poveikis perdegimui, aukšta darbuotojų suvokiama gerovė bei darbo ir asmeninio gyvenimo balansas. Vykdant tinkamą žmogiškųjų išteklių valdymo politiką organizacijoje užtikrinamas teigiamas darbuotojų autonomijos poveikis individualiems ir organizacijos tikslams.
Neigiami aspektai
Per didelės autonomijos darbuotojui suteikimas ar netinkamų autonomijai sąlygų sudarymas mažina užduoties atlikimo efektyvumą, lemia neetišką elgesį, kai piktnaudžiaujama organizacijos ištekliais ar kitų darbuotojų kompetencija, skatina darbo simuliaciją ir imitaciją, chaosą organizacijoje, dėl ko darbuotojai netinkamai interpretuoja iškeltus tikslus ir komandinio darbo svarbą.
3233