dárginimas, linų, nubraukus ar nukirtus galvutes, ir kanapių mirkymas vandenyje ar laikymas rasoje, kad atšoktų pluoštas.
Nuo seniausių laikų iki 20 amžiaus 3–4 dešimtmečių Lietuvos šiaurinėje dalyje dažniausiai vieną–keturias savaites buvo mirkoma linmarkoje. Po Prūsijos valdžios 1707 edikto, draudžiančio mirkyti linus upėse ir ežeruose (kad nekenktų žuvininkystei ir malūnų darbui), Mažojoje Lietuvoje, vėliau Lietuvos pietuose ir pietryčiuose linus kloti pradėta nuganytoje pievoje, kartais dobilienoje. 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje nusistojo du darginimo būdai: merktinis (Lietuvos šiaurinėje dalyje) ir sausaklotis (Lietuvos pietinėje dalyje, taip pat Suvalkijoje ir Žemaitijos pietuose). Merktiniu būdu paruoštas linų pluoštas naudotas pramoniniam, sausakločiu – namų audimui. Linų darginimas sausakločiu kai kur naudotas ir 20 amžiaus antroje pusėje.
2273