darinỹs, žodis, padarytas ar funkcionuojantis kaip padarytas iš kito ar dviejų kitų žodžių. Diachroniškai (genetiškai) darinys yra žodis, atsiradęs dėl žodžių darybos, sinchroniškai (funkciškai) – toks žodis, kuris reiškiasi (yra suvokiamas) kaip žodžių darybos produktas. Darinys gali būti arba vedinys, arba dūrinys. Dalis diachroninių derinių sinchroninės žodžių darybos požiūriu nėra jokie dariniai (plg. buvusius vedinius skaidrùs, spañguolė ar buv. darinius ttnagas, žebérklas). Kiti, nors ir tebelaikomi dariniais, gali būti suvokiami skirtingai – avdė ir pelùdė istoriškai veikiausiai yra dūriniai, kurių antrasis sandas ‑dė savo kilme susijęs su dti, o nevienodi jungiamieji balsiai ‑i‑ ir ‑u‑ yra pirmaisiais sandais virtusių žodžių avs ir pẽlūs (senovės ir tarmių) kamiengaliai. Dabar avdė darybiškai remiasi tik vienu pamatiniu žodžiu avs, o pelùdė – pela, vadinasi, sinchroniškai yra vediniai, kuriuose darybos formanto funkciją atlieka priesagos ‑idė ir ‑udė.
L: V. Urbutis Žodžių darybos teorija Vilnius 1978.
2701