Darkiemio apskritis

Dárkiemio apskrits (vokiečių k. Kreis Darkehmen, nuo 1938 Kreis Angerapp), Prūsijos administracinis teritorinis vienetas. Sudarytas 1818 smulkinant Rytų Prūsijos apskritis, nuo Unguros apskr. šiaurinės dalies atskyrus dalį valsčių. Apėmė Mažosios Lietuvos pietinę dalį Unguros vidupio baseine. Centras – Darkiemis. 1819 plotas buvo 782 km², 1939 – 759,5 km²; 31 550 gyventojų. Buvo 1 miestas, 163 seniūnijos, 279 kaimai; žinomi Balėtų, Darkiemio, Gudvalių, Jurgaičių, Klišių, Trempų, Vilemsberkio ir Žabynų valsčiai. Lyginant su Mažosios Lietuvos kitomis apskritimis, buvo daug vokiečių bajorų dvarų. Iki 1709–11 didžiojo maro ir bado gyveno beveik vien lietuvininkai. Šiuo laikotarpiu apie 1/2 jų išmirus, buvo atkelta vokiečių kolonistų. 1736, po masinės kolonizacijos, lietuvininkai dar sudarė daugumą Gudvalių (67,7 %), Jurgaičių (65,6 %) ir kituose valsčiuose.

Daugelyje apskrities evangelikų liuteronų bažnyčių pamaldos lietuvių kalba vykdavo iki 19 a. vidurio (paskutinės Balėtuose ir Darkiemyje 1890). Oficialios statistikos duomenimis, per 1825 gyventojų surašymą iš 23 850 apskrities gyventojų lietuvių kalbą gimtąja laikė apie 3000 žm. (apie 12,5 %), 1910 iš 31 485 – 22 (apie 0,1 %). 1945 diduma apskrities teritorijos atiteko SSRS (sudarytas Kaliningrado sr. Oziorsko rj.), pietinė dalis – Lenkijai.

Darkiemio apskr. teritorijoje rasta seniausių vakarų baltų žmonių būstų: Menturio durpyne (2 km į šiaurės vakarus nuo Darkiemio) iš mezolito, Žiedmario (Cedmaro gyvenvietės) – iš neolito laikotarpio.

415

553