Dárkiemis (vok. Darkehmen), nuo 1946 rus. Oziorsk (Oziòrskas), miestas Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srities pietuose, apie 30 km į pietryčius nuo Įsruties; Oziorsko rajono centras. 3837 gyventojai (2019).
Darkiemis
Miestas įsikūręs abipus Unguros (viena Priegliaus ištakų). Spausdintinių plokščių, automobilių žvakių gamyba, maisto (sviesto, sūrių) pramonė.
799
Istorija
Nadruvių gyvenvietė kūrėsi prie jų pilies. Jas abi Vokiečių ordinui sunaikinus, nuo 1338 netoliese kūrėsi vokiečių kolonistų gyvenvietė. Kaip Mažosios Lietuvos gyvenvietė Darkiemis minimas nuo 16 a. (1539 minimas Dargekeym, 1557 – Darkiem). Ji plėtėsi 1724 pastačius tiltą per Ungurą ir vandens malūną. Per didžiąją vokiškąją kolonizaciją Darkiemis 1725 gavo miesto teises. Šalia atstatyto Senojo (nadruvių gyvento) Darkiemio, kuriame gyveno beveik vieni lietuvininkai, buvo suplanuotas Naujasis Darkiemis – čia kūrėsi daugiausia vokiečiai. 1615 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia (perstatyta 1752 ir 1842; sovietinės okupacijos metais suniokota). Paskutinės pamaldos lietuvių kalba laikytos 1890.
evangelikų liuteronų bažnyčia Darkiemyje
1818–1944 Darkiemis – apskrities centras (Darkiemio apskritis). Oficialios statistikos duomenimis, 1825 tik 15 % Darkiemio apylinkių gyventojų priskirti lietuviams. Nuo 19 a. vidurio mieste veikė 3 spaustuvės, miesto ir apskrities bibliotekos, Kraštotyros muziejus (vokiškai Heimatmuseum), berniukų ir mergaičių gimnazijos. Veikė geležies liejykla, mašinų dirbtuvės, dideli vandens malūnai, elektrinė lentpjūvė. 1880 pastačius hidroelektrinę (atstatyta 2000), Darkiemis tapo pirmuoju Vokietijos imperijos rytinių provincijų miestu, kurio gatves 1886 apšvietė elektra. 1802 buvo 1735, 1935 – 3500, 1939 – 4336 gyventojai.
Darkiemio miesto rotušė ir paštas (iki Antrojo pasaulinio karo)
1938–45 nacių Vokietijos valdžia Darkiemį oficialiai vadino Angerapp. Per Antrąjį pasaulinį karą apie 1/3 miesto sugriauta, 1945 užimtas SSRS kariuomenės. Nuo 1946 priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai.
553
2618
1749