darsonvalizacija

darsonvalizãcija (pagal J. A. d’Arsonvalio pavardę), fizioterapijos metodas – gydymas kintamąja elektros srove arba aukštojo dažnio elektromagnetiniu lauku. Per vietinės darsonvalizacijos procedūrą ant reikiamos kūno vietos (odos ar gleivinės) dedamas arba į kūno ertmę įkišamas elektrodas, kuriuo teka aukštojo dažnio kintamoji elektros srovė. Jos veikiamoje kūno vietoje sumažėja nervų galūnių jautrumas, išsiplečia smulkios kraujagyslės, paspartėja kraujotaka, pagerėja audinių mityba. Dėl to sumažėja skausmas, atsipalaiduoja lygieji raumenys. Vietinės darsonvalizacijos procedūromis gydoma mazginis venų išsiplėtimas, neurodermitas, parodontozė, dantenų, danties nervo uždegimas, neuralgija; taikoma kosmetologijoje. Per bendrosios darsonvalizacijos procedūrą visas organizmas veikiamas silpno aukštojo dažnio elektromagnetinio lauko (ligonis paguldomas į cilindrinę elektromagnetinę ritę). Dėl jo poveikio audiniai kiek įšyla, raminama centrinė nervų sistema, mažėja arterinis kraujospūdis, pagerėja medžiagų apykaita. Bendrosios darsonvalizacijos procedūromis gydoma arterinė hipertenzija, neurozė, nemiga. Vaikams bendroji darsonvalizacija netaikoma. Darsonvalizaciją 1892 sukūrė prancūzų fiziologas J. A. d’Arsonvalis.