Darsniškis, kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, Kruonio seniūnijoje, Nemuno dešiniajame krante. 240 gyventojų (2021). Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1853, per II pasaulinį karą apgriauta, atstatyta 1948; didysis altorius, 1897, meistras Pranas Zykus, monstrancija, 18 a. pabaiga, varpas, 1930), akmens mūro varpinė (1862). Medicinos punktas, biblioteka (nuo 1949).
Istorija
14 a. pro Darsūniškį (vokiečių šaltiniuose – Dirsunen) ėjo kryžiuočių kelias į Trakus ir Vilnių. Darsūniškis buvo vienas Panemunės gynybinės sistemos atraminių punktų; čia buvo didžiojo kunigaikščio pilis su nemaža įgula. Apie 15 a. vidurį pastatyta bažnyčia. Iki 1795 Darsūniškis buvo didžiojo kunigaikščio dvaras. 1552 minimas neprivilegijuotųjų miestų, 1699 – miestų ir miestelių sąrašuose. Ypač plėtėsi 16 a., kai pradėta intensyviai kirsti Darsūniškio ir Birštono girias, medieną plukdyti į Vokietiją. Darsūniškyje buvo prieplauka, kurioje sustodavo prekybiniai laivai. 1702 ties Darsūniškiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė sumušė švedų dalinį. Po mūšio atvykusi švedų kariuomenė miestelį sudegino. 1738 buvo 9, 1789 – 39, 1816 – 36 dūmai. 1791 Darsūniškis gavo Magdeburgo teisę. Po 1818 gaisro prie 3 kelių, vedančių į miestelį, pastatyti vartai-koplytėlės (1963 nugriauti, 1990 atstatyti). 1849 vietoj sudegusios pastatyta mūrinė bažnyčia. 1868 buvo 668 gyventojai (303 žydai), 4 krautuvės, 7 smuklės.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1849) Darsūniškyje
Per II pasaulinį karą vokiečių okupacinės valdžios įsakymu nužudyta apie 100 Darsūniškio žydų. Po karo apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos partizanai. 1777–1897 veikė parapinė, 1897–1941 valdinė pradinė, 1941–92 septynmetė, aštuonmetė, nepilna vidurinė, devynmetė, 1992–2008 pagrindinė mokykla. Sovietų okupacijos metais Darsūniškis buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, 1950–63 apylinkės centras. 1897 buvo 673, 1923 – 817, 1959 – 528, 1970 – 494, 1979 – 462, 1989 – 468, 2001 – 396, 2011 – 307 gyventojai.
Darsūniškio varpinė