daržẽlis, gėlėmis ar dekoratyviniais krūmais apsodintas plotas prie gyvenamojo namo.
Darželis tautosakoje
Darželis dažnai minimas lietuvių (dainų užrašė L. G. Rėza) ir latvių tautosakoje. Žinių apie darželį Mažojoje Lietuvoje pateikė O. Glogau ir A. Zweckas (19 amžius).
Darželiai Lietuvoje
darželis (Suvalkija)
Nuo seno Lietuvos kaime darželis paprastai buvo įrengiamas po trobos langais kelio pusėje arba prie trobos galo, kiemo pusėje – ties seklyčios langais; aptvertas statinių arba žiogrių tvorele. Darželiuose darytos pailgos, apskritos ar keturkampės, nuo 20 amžiaus – įvairių geometrinių formų lysvės. Jų kraštus apdėdavo baltintais akmenimis, velėna (Mažojoje Lietuvoje – ir plytomis), apipindavo žilvičių vytelėmis. Tarpus tarp lysvių išskusdavo, pabarstydavo smėliu ar žvyru. Vienoje lysvėje sodindavo vienos arba kelių rūšių gėles. 19 amžiuje–20 amžiaus pirmoje pusėje ypač populiarios buvo rūtos, mėtos, bijūnai, lelijos, jurginai; iš dekoratyvinių krūmų – alyvos, erškėtrožės, diemedžiai, jazminai (krūmus paprastai sodino darželių pakraščiuose).
darželis (Nida)
darželis (Minijos kaimas, Šilutės rajono savivaldybė)
20 amžiaus 7 dešimtmetyje paplito alpinariumai, 8 dešimtmetyje gėles pradėta sodinti vejose, darželiuose įrengiami baseinėliai, fontanai, jie puošiami skulptūromis, aptveriami ažūrine metaline tvorele arba apsodinami gyvatvore. Pradėta auginti chrizantemas, raganes, rožes, tulpes, taip pat naujus dekoratyvinius krūmus: tujas, kaulenius, sausmedžius. Vienos rūšies gėlėmis apsodinami dideli plotai (gėlynai). Gėlės parenkamos taip, kad nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens bent vienos jų žydėtų. Prie naujųjų sodybinių ir daugiabučių gyvenamųjų namų darželiai dažniausiai būna tarp gatvės ir pastato.
darželis prie Žemaitės muziejaus (Bukantė, Plungės rajono savivaldybė)
2117