daržin, ūkinis pastatas šienui ir šiaudams sukrauti. Dar vadinamas pūne, stogine, skūnia, šienine. Daržinės prototipas – bragas.
Daržinė minima 16 a. Lietuvos inventoriuose: ūkininkų po vienu stogu su tvartu, dvarų – atskira. Atskiros daržinės statytos stačiakampės, 6 × 12 m dydžio, sienos dažniausiai iš rąstų arba karkasinės. Aukštaitijoje daržinės statytos žemomis sienomis iš sienojų su aukštu šiaudiniu stogu. Žemaitijoje 19 a. daržinės buvo aukštos su stačių stulpų sienomis, suremtomis spyriais, kurių tarpai užpildyti stačiais arba gulsčiais pusrąsčiais, nuo 19 amžiaus antros pusės buvo apkalamos lentomis. 19–20 a. atskiros daržinės statytos didesniuose ūkiuose, joms būdingi elementai: didelės durys (dažnai abiejuose pastato šonuose, kad vežimai pravažiuotų kiaurai), įstiklinti langeliai ir iš galo, pakraigėje, anga, leidžianti talpiau prikrauti. Mažesnėse sodybose 18–19 a. daržinės buvo jungiamos su kluonu ar tvartu (dažniausiai Vakarų Lietuvoje), 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje jos dažniausiai statytos prie tvarto galo. Daug daržinių buvo nugriauta naikinant vienkiemius.
Prano Mockaus daržinė (Daugėnų k., Užvenčio vlsč., 1937, fotografas Stasys Vaitkus; © Šiaulių Aušros muziejus)
Šiuolaikinės daržinės statomos iš gelžbetoninio karkaso, jis apkalamas šiferiu ar kita medžiaga, arba iš surenkamojo gelžbetonio (400 t talpos). Kartais daržinėse įrengiama aktyvioji ventiliacija.
pūnė; stoginė; skūnia; šieninė