daržininkỹstė, augalininkystės šaka ir mokslo disciplina, nagrinėjanti augalų biologiją ir apimanti įvairias daržovių auginimo technologijas. Skirstoma į lauko ir šiltadaržių daržininkystę. Dauguma daržovių yra auginama lauke, joms tinkamiausios priesmėlio ir lengvo priemolio dirvos, įsavinti durpynai, tačiau kai kurios jų auga ir sunkesniame dirvožemyje. Daržovės gerai auga humusingose, nepiktžolėtose, pH 5,5–7,0 rūgštingumo puriose, turinčiose daug maisto medžiagų dirvose. Supuolusiose, sunkiose dirvose dauguma augalų ilgai nedygsta, gaunama daug nekokybiškos produkcijos.
šiltnamyje hidroponininiu būdu auginamos salotos
briuselinių kopūstų laukas Kalifornijoje
Ilgo vegetacijos periodo daržovių daigai auginami šiltadaržiuose, po priedangomis ir į lauką sodinami tik palankiomis sąlygomis. Daržo augalai, kurie jautrūs temperatūroms, gali būti auginami dirbtinio mikroklimato sąlygomis šiltnamiuose. Lauko daržovės gerai auga dirvose, gausiai patręštose organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Daugiausia daržovių auginama Kinijoje, Indijoje, Turkijoje, Vietname, Nigerijoje, Meksikoje, Rusijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Izraelyje, Nyderlanduose, Prancūzijoje.
Daržo augalus (svogūnus, agurkus, česnakus, ridikus) augino jau senovės egiptiečiai, graikai, romėnai. Plačiau daržovės ėmė plisti ankstyvaisiais viduriniais amžiais. Vėliau jų produkcijos kiekiai vis didėjo, ypač prie didesnių miestų (daržoves imta auginti ir pardavimui).
Daržo augalų kilmė Lietuvoje
Vienos anksčiausiai paplitusių daržovių yra ropės. Archeologų rastos ropių sėklos, kapliai, kastuvo liekanos suteikia žinių apie daržo augalus Lietuvoje nuo 13–14 amžiaus. Vertinant fundamentiniu požiūriu nė viena daržovė, auganti šiomis dienomis Lietuvoje, nėra tradicinė. Šių daržovių laukiniai protėviai mūsų šalyje neauga. Vienintelis vietinės kilmės augalas, kuris buvo naudojamas maistui 16–19 a., yra laukinis barštis. Visi kiti daržo augalai yra atvežtiniai.
Skiriama keletas daržo augalų plitimo bangų Lietuvoje. Viena daržovių plitimo bangų viduramžiais buvo iš Bizantijos, tiksliau, rytinės Viduržemio jūros pakrantės apylinkių. Kitas srautas 13–14 a. – iš vokiškų teritorijų – kaimynystėje įsikūrusio Vokiečių ordino, trečias srautas jau 16–17 a. – iš Italijos.
Iš vokiškų regionų atsivežta ropių, griežčių, krienų. Tuo metu t. p. plito žirniai, pupos, pupelės, lęšiai, aguonos, rabarbarai. 14 a. pradžioje Vokiečių ordino broliai atvežė kopūstus. Nemažai daržo augalų 14–15 a. su savimi atsivežė Lietuvoje apsigyvenę totoriai ir karaimai. Jie išplatino agurkus, česnakinių šeimos daržoves (česnakus, svogūnus). Savo šalies augalų į Lietuvą atvežė ir Vytauto bei Jogailos dvaruose, Trakų bažnyčioje dirbę dailininkai ir meistrai iš Balkanų, Aleksandro dvare tarnavę vengrai, serbai ir rusėnai. 16 a. pirmoje pusėje naujų daržovių atsiradimą ir vartojimą Lietuvoje skatino italų kunigaikštytė Bona Sforza (Žygimanto Senojo žmona), kuri prezentavo savo tradicinę virtuvę ir itališko dvaro kultūrą. Tuo metu gausiai pradėtos auginti petražolės, krapai ir morkos. T. p. daržo augalų įvairovės plitimui didelę įtaką turėjo ispanų kilmės Vilniaus universiteto profesūra. Nuo 16 a. sodų ir daržų augynuose minimos kalendros, saulėgrąžos.
Lietuvoje kalendros auginamos nuo 16 amžiaus
Daržininkystė Lietuvoje
1913 įvairiomis daržovėmis buvo apsodinta apie 13 000 ha (0,7 % viso pasėlių ploto). Valstiečiai savo poreikiams sėklų auginosi patys. 1930 Dotnuvoje įkurta kooperacijos draugija Sėklininkas (1931 perkelta į Kauną), kuri augino daržovių (t. p. pašarinių žolių, linų) veislines sėklas. Nuo 1939 beveik visų augalų veislinių sėklų auginimui ir dauginimui vadovavo kooperacijos sąjunga Lietūkis. Daugumą daržovių sėklų ji importuodavo iš Vokietijos, Nyderlandų, Danijos. Daržoves supirkdavo ir eksportuodavo Lietuvos žemės ūkio smulkiųjų šakų ir specialiųjų kultūrų draugijų sąjunga Sodyba. 1939 daržovių eksportuota 7422 t, importuota 131 tona. 1940 daržovės augintos apie 14 300 ha (0,6 % viso pasėlių ploto).
Daržininkystė sparčiau ėmė plėtotis po II pasaulinio karo. 1963 visų kategorijų ūkiuose daržovės augintos 21,9 tūkst. ha (0,9 % viso pasėlių ploto; bendras derlius 33,3 tūkst. t), 1986 – 19,8 tūkst. ha (0,8 % viso pasėlių ploto; bendras derlius 535,7 tūkst. tonų). Buvo auginama daugiau kaip 50 rūšių daržovių ir prieskoninių augalų. Šiltadaržiai 1986 užėmė 172 ha plotą, juose kasmet išauginta apie 21 tūkst. t daržovių. Sėklų auginimu ir realizavimu (nuo 1947) rūpinasi susivienijimas Sėklos. 1986 išauginta 144,6 t daržovių sėklų ir 1,4 t prieskoninių augalų sėklų; trūkstamos sėklos importuojamos.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradėjus agrarinę reformą, žemės ūkyje įvyko daug pokyčių. Kūrėsi ūkininkų ūkiai, žemės ūkio bendrovės. Kai kurie iš jų ėmė auginti daržoves. 1999 daržovės buvo auginamos 24,9 tūkst. ha (apie 1 % viso pasėlių ploto). 2016 daržo augalų plotai užėmė tik 5431 ha (sudarė tik apie 0,2 % bendrojo žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamo ploto), 2020 – 6204,82 hektaro. 2000 Lietuvoje pramoniniai stikliniai šiltnamiai užėmė apie 80 ha, pramoniniai polietileniniai šiltnamiai (Kėdainių, Šilutės, Tauragės rajonų savivaldybių teritorijose) – apie 350 ha plotą; didžiausią stikliniuose šiltnamiuose išaugintų daržovių dalį (apie 16 tūkst. t) kiekvienais metais rinkai tiekė 5 stiklinių šiltnamių įmonės, sudarančios Lietuvos šiltnamių asociaciją: akcinės bendrovės Kietaviškių gausa (14 ha), Neveronių šiltnamiai (9 ha), Kauno šiltnamiai (5 ha), Vilniaus šiltnamiai (20 ha) ir žemės ūkio bendrovė Dembavos šiltnamiai (6 hektarai).
žieminių česnakų laukas
2019 bendras šiltnamių plotas siekė tik apie 73,13 hektaro. 2020 Lietuvos šiltnamių asociacija vienijo 7 įmones, tarp jų ir Kietaviškių gausą (Elektrėnų savivaldybė), kuri yra didžiausias šiltnamių kompleksas Baltijos šalyse, visus metus rinkai teikia ilgavaisių ir trumpavaisių argurkų, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens – 17 pomidorų rūšių. 2020 Lietuvoje daržovių derlius buvo 225,4 tūkst. t, iš jų šiltnamių daržovių – 20,0 tūkst. t, lauko daržovių – 205,4 tūkst. t (kopūstų – 52,7 tūkst. t, morkų – 44,5 tūkst. t, svogūnų – 29,3 tūkst. t, burokėlių –57,3 tūkst. t).
Sodininkystės ir daržininkystės instituto daržo augalų kolekcijos augynas
Daržo augalų auginimo technologijų, mitybos, augalų apsaugos ir kitus daržininkystės tyrimus atlieka Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas. Daržininkai 1920–35 buvo rengiami Fredos aukštesniojoje sodininkystės ir daržininkystės mokykloje (iki 1925 Sodininkystės ir daržininkystės žemesnioji žemės ūkio mokykla), 1945–2000 Kauno žemės ūkio mokykloje, nuo 1924 rengiami Žemės ūkio akademijoje (1946–96 Lietuvos žemės ūkio akademija, 1996–2011 Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2011–18 Aleksandro Stulginskio universitetas, nuo 2019 Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija), nuo 1958 ir Kretingos technologijos ir verslo mokykloje (iki 2002 veikė kitais pavadinimais).
Daržovių selekcija ir sėklininkystė Lietuvoje
Daržovių selekcijos darbai pradėti 1924 Dotnuvos selekcijos stotyje, vėliau tęsti Žemės ūkio akademijos mokomajame darže, Žemdirbystės institute. Daržovių sėklininkystę, selekciją, tiriamąjį agrotechninį darbą ypač plėtojo S. Nacevičius. Jo sukurtos kopūstų ‘Dotnuvos baltarusiškieji’, svogūnų ‘Lietuvos didieji’ veislės tebeauginamos. 1956 daržovių selekcijos grupė iš Žemdirbystės instituto Dotnuvoje perkelta į Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotį, kuri 1968 įkurta naujojoje bazėje – Babtuose. 1987 bandymų stotis reorganizuota į Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutą, nuo 2010 – į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institutą. Šiame institute kuriamos naujos veislės ir hibridai, vykdoma daržovių selekcijos ir biotechnologijos pagrindų plėtimas, populiacijų ir hibridinių veislių kūrimas, jų genofondo tyrimas, saugojimas bei gausinimas.
įvairių veislių morkų laukas
Atliekami įprastinės ir ekologinės daržininkystės tyrimai: renkamos tinkamos daržovių veislės ir hibridai, tiriami ekologiškų sėklų auginimo ypatumai ir jų pritaikymas sėklininkystės ūkiuose, vykdoma lietuviškų daržovių veislių palaikomoji selekcija ir sėklininkystė.
Lietuviški leidiniai
Išleista knygų: J. Strazdo Daržovių auginimas (1925), P. Svetikos ir Jono Eidžiūno Daržininkystė (1950, 1957, 1961, 1969), autorių kolektyvo Daržininko žinynas (1965), Gedimino Stubros ir Nijolės Gaižutienės Sodininkystė ir daržininkystė (1980), Daržovių ligos ir kenkėjai (1983), autorių kolektyvo Lauko ir šiltadaržių daržininkystė (1983), Daržininkystė (1986, 1995), G. Visockienės Jaunajam daržininkui (1989), Daržovės ir prieskoniniai augalai (1993), J. Galvydžio Daržovių sėklos ir veislės (1994), G. Staugaičio ir Juozo Jurkšaičio Daržovių tręšimas (1994), Č. Bobino Daržo augalų sėklininkystė (1999), LAMMC kolektyvo katalogas (sudarytoja O. Gaučienė) Lietuviškos daržovių veislės (1997), O. Gaučienės Daržo augalų veislių kūrėjai. Augalų selekcija (1998), O. Gaučienės Morkos (2001), G. Visockienės Pomidorai (2003), autorių kolektyvo (sudarytojas P. Viškelis) Privalomieji kokybės reikalavimai šviežiems vaisiams ir daržovėms (2003), autorių kolektyvo (sudarytojas P. Viškelis) Kokybės reikalavimų taikymas šviežiems vaisiams ir daržovėms (2003), Onos Danutės Petronienės Daržininkystė (2004), Rasos Karklelienės, Ramutės Deimantavičienės Biohumusas ir ekologinė daržininkystė (2006), autorių kolektyvo (sudarytoja Edita Dambrauskienė) Intensyvios vaistinių augalų auginimo technologijos (2006), R. Karklelienės, Elenos Survilienės, V. Žurbenkienės Ekologinės sėklininkystės pradžiamokslis (2007), autorių kolektyvo (sudarytojos Rita Nekrošienė, Janina Danielienė) Vaistažolių verslas (2007), autorių kolektyvo (sudarytojas K. Palaima) Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas 1938–2008 (2008), autorių kolektyvo (sudarytojas Vytautas Zalatorius) Intensyvi morkų auginimo technologija (2012), LAMMC autorių kolektyvo Mokslinės metodikos inovatyviems žemės ir miškų mokslų tyrimams (2013), P. Viškelio Vaisių ir daržovių mokslas ir technologija (2013), LAMMC autorių kolektyvo Paveldo sodai. Veislių katalogas (2019).
2324
2531
1242
salotų ir kopūstų laukas