Daubarių piliakalniai ir gyvenvietės

Daubãrių pliakalniai ir gyvénvietės, du piliakalniai ir gyvenvietės Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, apie 1 km į vakarus nuo Daubarių kaimo. Pirmasis piliakalnis ir gyvenvietė yra Viešetės dešiniajame krante. Piliakalnis yra apie 8 m aukščio kalva, šlaitai statūs, apgriuvę. Jį iš pietų ir pietvakarių juosia Viešetė, iš šiaurės – pelkėta pieva, iš rytų prieina laukai. Aikštelė ovali, 22–25 m pločio ir 50 m ilgio. Piliakalnio rytinėje ir pietrytinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė (apie 1,5 hektaro). 1975–76 tyrė Istorijos instituto (Lietuvos istorijos institutas) ir Mažeikių kraštotyros muziejaus archeologų ekspedicija (vadovas V. Daugudis). Piliakalnio aikštelėje rastas 0,5–1,0 m storio dviejų horizontų kultūrinis sluoksnis. Aikštelės šiauriniame ir šiaurrytiniame pakraštyje, apatiniame horizonte, aptikta gynybinės užtvaros liekanų – 1,7–2,0 m pločio dviguba medinė stačių rąstų siena, užpildyta akmenimis ir gulsčiais rąstais. Prie jos (iš vidaus) šliejosi stulpinės konstrukcijos keturkampio plano pastatai su atvirais židiniais. Šis horizontas susidarė Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje–pirmo tūkstantmečio po Kristaus pirmoje pusėje, jame rasta lipdytos keramikos. Viršutiniame kultūrinio sluoksnio horizonte rasta tik lipdytų pūstašonių gerai išdegtų puodų šukių. Jis susidarė pirmo tūkstantmečio viduryje ir antroje pusėje, kai piliakalnis buvo naudojamas kaip slėptuvė. Gyvenvietės kultūrinio sluoksnio (0,2–1,5 m storis) apačioje rasta neolito pabaigos (antras tūkstantmetis prieš Kristų) stulpinės konstrukcijos ir ręstinių pastatų liekanų, titnaginių strėlių antgalių, skelčių. Viršutiniame sluoksnyje rasta pirmo tūkstantmečio–antro tūkstantmečio pradžios keturkampio plano stulpinės konstrukcijos pastatų liekanų, atvirų židinių ir iš akmenų sukrautų krosnių liekanų, lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, žalvarinė apyrankė ir žiedas, geležinis smeigtukas, geležinio pjautuvo dalis, geležies gargažių ir rūdos gabalėlių. Gyvenvietės pietrytinėje dalyje ištirtos geležies lydymo krosnelės liekanos (1,2 × 1,4 m dydžio). Manoma, čia buvusi Viešetės (Vesete) gyvenvietė, minima 1253 Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų akte. Antrasis piliakalnis ir gyvenvietė yra prie Viešetės ir Stulpo santakos. Piliakalnis – nupjauto kūgio formos kalva. Šlaitai statūs, apie 8 m aukščio. Piliakalnį iš rytų juosia Viešetė, iš kitų pusių supa pelkėtos pievos. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė. Archeologinis kompleksas apardytas kasant žvyrą. Išliko 3 × 8 m dydžio aikštelės dalis. 1976 tyrė Istorijos instituto ir Mažeikių kraštotyros muziejaus archeologų ekspedicija (vadovas V. Daugudis). Piliakalnio aikštelėje ir šlaituose rastas 5–20 cm storio kultūrinis sluoksnis, gyvenvietėje – iš akmenų sukrauto židinio liekanų, lipdytų puodų šukių. Piliakalnis datuojamas pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pabaiga–pirmo tūkstantmečio po Kristaus pradžia, gyvenvietė datuojama pirmo tūkstantmečio pradžia. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Apie 0,5 km į rytus nuo Daubarių piliakalnių ir gyvenvietės yra Daubarių (Gojaus) alkavietė.

Viešetės gyvenvietė; Vesete gyvenvietė; Daubarių alkavietė; Gojaus alkavietė