daugialsčiai organzmai, visi aukštesnieji ir daugelis žemesniųjų augalų, visi bestuburiai (išskyrus pirmuonis) ir stuburiniai gyvūnai, kurių kūnas sudarytas iš daugelio ląstelių ir gyvos tarpląstelinės medžiagos. Būdingas jų ląstelių požymis – jungimasis į bendrus įv.airaus sudėtingumo kompleksus: audinius ir organus, atliekančius skirtingas funkcijas, kurių reikia organizmo gyvybei palaikyti. Daugialąsčiai organizmai dauginasi lytiškai ir nelytiškai. Jiems būdinga individuali raida (ontogenezė), kuri dažniausiai prasideda vienos ląstelės (zigotos, sporos) dalijimusi ir diferenciacija. Daugialąsčių gyvūnų raidai svarbu dvisluoksnio arba trisluoksnio gemalo atsiradimas, gemalo audinių ir organų diferenciacija. Manoma, kad daugialąsčiai organizmai kilo iš kolonijinių vienaląsčių organizmų (žiuželinių), kurių kolonijos iš pradžių turėjo vienodas ląsteles. Daugialąsčių organizmų iškastinės formos žinomos nuo kambro periodo.
455