daugiamẽtis šalas, amžinàsis šalas, viršutinio Žemės plutos sluoksnio būsena, trunkanti be pertraukos nuo dvejų iki daugelio tūkstančių metų, kai jo temperatūra ne aukštesnė kaip 0 °C ir sluoksnyje yra ledo. Tokios būsenos uolienos vadinamos įšalinėmis uolienomis, dirvožemio ir uolienų sluoksnis – daugiamete kriolitozona, jame vykstantys procesai – kriogeneze. Daugiamečio įšalo sluoksnio storis nuo kelių metrų iki 1500 metrų.
Dažniausiai daugiamečio įšalo sluoksnis prasideda po aktyviuoju, arba veikliuoju, kriolitozonos sluoksniu, kurio temperatūra tarpais aukštesnė, o tarpais žemesnė už 0 °C (trumpalaikio arba sezoninio įšalimo ir atitirpimo sluoksnis).
Daugiamečio įšalo sluoksnis susideda iš 2 dalių. Viršuje yra 6–8 m storio svyruojančių neigiamų temperatūrų sluoksnis, kurį skaido gilūs šalčio plyšiai; vasarą į juos sunkiasi vanduo, užšaldamas virsta ledo pleištais ir platina plyšius. Po juo yra pastovių neigiamų temperatūrų sluoksnis; kriogeniniai procesai jo neveikia. Svarbiausia sąlyga daugiamečio įšalo sluoksniui susidaryti – neigiama Žemės paviršiaus vidutinė metinė temperatūra. Tačiau jis laikosi ir kai kuriose sausumos ar šelfo paviršiaus vietose, kur metinė temperatūra yra teigiama; ten daugiametis įšalas – nykstantis senojo šaltesnio klimato reliktas. Vandens telkiniai atšildo po jais esantį daugiamečio įšalo sluoksnį ir jame susidaro spragos. Žiemą pro tas spragas kyla požeminis vanduo, slegiamas gilumoje besiplečiančio įšalo; išsiveržęs į paviršių jis užšąla ir sudaro antledžius.
daugiamečio įšalo išraiška žemės paviršiuje – dėl šalčio plyšių susiformavę poligonai
Daugiamečio įšalo sluoksniai didžiausius plotus užima šalto žemyninio klimato srityse, kur plona sniego danga netrukdo skverbtis šalčiui gilyn, o per trumpą vasarą įšalas nespėja atitirpti. Apima beveik visą Azijos šiaurę, didelę Šiaurės Amerikos dalį, Rytų Europos šiaurinius pakraščius. Storiausias daugiamečio įšalo sluoksnis yra ne poliarinių jūrų pakrantėse, o toliau į žemyną. Azijoje ištisinė daugiamečio įšalo pietinė riba eina maždaug ties 60° šiaurės platumos, toliau į pietus (Mongolijoje iki 44° lygiagretės) pasitaiko pavienių daugiamečio įšalo salų. Šiaurės Amerikoje daugiamečio įšalo salų pietinė riba siekia 42° lygiagretę.
Lietuvoje daugiamečio įšalo būta pleistoceno ledynmečiais, prie ledyno pakraščio. Daugiamečio įšalo požymių randama upių terasų nuogulose, t. p. ledynmečio neledyninėse upinėse ir ežerinėse nuogulose (pvz., Rokų Jiesios atodangoje yra šalčio pleištų ir gyslų pseudomorfozės).